Povelykinės salotos

Kai po Velykų atlieka virtų kiaušinių, o jų atlieka visada, ateina laikas povelykinėms salotoms. Kad maistas nenueitų vėjais ir netektų išmesti, improvizuoju su virtais kiaušiniais. Kaime po Velykų visad būdavo pikantiška mišrainė:) Aš sudėjau į savo nulipdytą dubenėlį šiek tiek lengvesnes salotas.

Produktai:

virti kiaušiniai (aš dėjau putpelių, bet tinka ir vištų)

šaltai rūkytos lašišos filė

pomidorai

avokadas

salotos lapai

mėlynasis svogūnas

Visus produktus (kiekiai iš akies) susmulkinau pagal nuotaiką. Paskaninau sezamo sėklomis ir užpyliau Kretos alyvuogių aliejaus. Skanu ir sotu:)

Jaukių Velykų!

Manasis velykinis įkvėpimas:)

Happy Easter!

Frohe Ostern! 

Dažyti margučius

Vaikystėje kiaušinių dažymas Velykoms buvo savotiškas ritualas. Laukdavau jo. Baba iš kamaros traukdavo induose sukauptus kiaušinius. Man buvo patikėta juos nuvalyti, apžiūrėti, ar nėra įskilusių, suskaičiuoti (kad nenudažytume per mažai!), o tada jau dažydavom. Visi, kas turėdavo ūpo, jėgų ir laiko. Šimtą kiaušinių išmarginti gi ne juokas! Geriausiai prisimenu, kaip margindavom kiaušinių lukštais ir visokiais iš lauko suneštais žolynėliais. Taigi ir dabar, kai į mano vaikystės roges jau įlipo mažoji dukrelė, nieko mandro neišradinėju ir dažau kaip vaikystėj.

Tik kiekiai šiandien jau gerokai mažesni, bet užteko ir mano, ir dukrytės kūrybai. Kol buvau išėjusi į savo marginimo meditaciją, štai ką savom rankelėm ir savo fantazija sukūrė mažoji.

Belaukiant Velykų

Aš tikrai nesitikėjau, bet man gavosi apie tai net negalvojant. Retas patyrimas keramikoje, kai viskas eina tarsi sviestu patepta. Kai geras storis, tobula forma, norimas glazūros padengimas. Ir molis klauso. O gal aš jo tiesiog per daug nekankinau? Audronė vis mokina, kad molis nemėgsta būti per daug glotninamas.

Iš viso malonaus patyrimo gimė va toks dailiai subtilus dubenėlis. Kaip tik pasiruošęs ateinančioms Velykoms. Geras jausmas, kai savoj virtuvėj lentynoj pūpso savo rankom nulipdytas dubenėlis:)

Sosprogęs pavasaris

Jau jaučiu, kaip sprogsta pavasaris. Gal kiek ir žvarboka lauke, bet gamta, matyt, jaučia, kad jau laikas busti. Iš nedidukų pumpurų kalasi gyvybė. Vieni pirmųjų - kačiukai. Aš net nežinau jų tikrojo pavadinimo:)

Maža gyvybė, kaip tas pumpuras, auga ir Dovilės pilvelyje. Augs, tvirtės ir pražys gražiausiu žiedu pasaulyje. Kad nesušąltų, kad pasipuoštų, kad pačius gražiausius sapnus sapnuotų - batukai dovanų. 

Sunkiems rytams

Būna tokių rytų, nors ir pavasarinių, kad vos vos pramerki akis. Net nesinori keltis iš lovos. Kuitiesi kuitiesi ir, rodos, jei užsiklosi kaldra galvą, ryto kaip nebuvę. Vėl tamsi naktis ir sapnų karalystė. Bet jei kas į lovą atneštų mano mėgiamos latte kavos, rytas mane nugalėtų!

Pho ceramics lapučių kompanija kaip tik skirta sunkiems rytams nuspalvinti. Mažieji lapiukai lauks su espresso kava, o lapė vaišins gardumynais. Šį kartą turėjau džiaugsmo fotografuoti visą šeimyną!