Moliūgų savaitė

Tas laikas, kai moliūgai valdo! Dideli ir maži, geltoni, oranžiniai ar žali, valgomi ir dekoratyviniai. Nesu Helovyno fanatikė, bet gražu žiūrėt, kai dukra vieną moliūgą pavertė tikru šviečiančiu gražuoliu į mokyklą. Kepsim šią savaitę daug moliūginių keksiukų! O viskas prasidėjo nuo kelių moliūgo sėklyčių, kurias suslėpiau į sodybą atvežtų žemių krūvoje:)

Rudens rytas

Negali pykt ant tos rudens šalnos, kai ji įsisupus lengvam rūko šyde atnešė truputuka kandantį šaltuką ir dovanojo dar ryškią saulę!

Baravykai pulkaunykai

Pabiro pabiro baravykų pulkais! Vyras sako, mėnulis tinkamas, aš manau, lietus juos pakvietė. Kaip bebūtų, rugsėjis dosnus grybais. Dalinau juos tėvams, tetai, sesei, draugams. Koks azartas ir malonumas grybauti! Atvažiuoji ankstėliau - spėji pirmas į baravykų mūšį:)

Kunigaikščio šilauogės

Keturi krūmai šilauogių, bet didžiausias uogas nokina jo didenybė kunigaikštis - veislė "Duke":)

Svogūnų lysvė

Mano daržo karjera prasidėjo prieš keturis metus nuo dviejų lysvių. Tais metais pasėjau tik žirnius, salotas, svogūnus. Nejučia kasmet daržas didėjo ir šiemet iš penkių lysvių vieną užsodinom tik svogūnais, kitoje vaikai džiaugiasi žirniais, o dar trejose auga visko po truputį:) O grįžtant prie svogūnų, tai visai nereikli daržovė, džiuginanti ir vasarą, ir žiemą. Keletas net ir žiedus sukrovė:)

Bijūnų žydėjimas

Kasmet laukiu žydinčių bijūnų. Jų žiedai tokie karališki, jie taip skaniai kvepia ir taip puikiai papuošia jau įsibegėjusią vasarą! Iš vaikystės likęs darželis pas babą kaime. Dalelę jo atminimui persikėliau į savo sodybą, kad žydėtų, kvepėtų, puoštų ir primintų.

- Mama, tu į vidų pažiūrėk, kaip ten gražu, o tai fotografuoji tik tvorą! - sulaukiu mažosios pastabos. O aš žinau, kas ten viduj. Geltonas viduriukas, visad derėjęs prie geltonai dažyto senelių namo.

Pavasario kvapai

Beveik savaitgalis. Nors per karantiną visos dienos kažkokios vienodos patapo. Dirbam, mokomės, ilsimės, valgom ir patriukšmaujam visi krūvoj. Tad paįvairinimui išsiruošėm į sodybą beveik nuo savaitės vidurio. Orai nenuvylė! Pavasaris įsuko į svaiginamus žiedų kvapus. O kuom jums kvepia pavasaris? Pats ankstyviausias man kvepia beržų sula, o šis bežaliuojantis - ievomis. Visai norėčiau kokio hamako jose:) 

Karantininės Velykos

Ir kas galėjo patikėt, kad gyvenime klius karantininės Velykos. Be gausaus šeimos susitikimo, artimųjų ir draugų lankymo. Visa laimė, kad galėjom pavasario šventę švęsti sodyboje gamtoje. Kažkaip atlaikiau šventinius maisto iššūkius ir sekmadienio rytą atriedėjo ant stalo spalvoti margučiai:)

Marginom mudvi su dukryte. Prisirinkom žalumos, svogūnų lukštų ir nėrėm į kūrybą. Šių metų dukrytės pasiūlytas atradimas - samanos. Niekad nepagalvojau, kad tokius gražius kosminius zigzagus išpieš jos!

Šviesių ir sveikų Jums savų Velykų!

Prinoko!

Savoj sodyboj augintos, laistytos ir lepintos pagaliau prinoko šilauogės. Nuo jų mėlynumo ir didumo net šakos linksta!

Darbai nelaukia

Mamos rytui

Apie buvimą mama. Kuomet užsinori pakilti virš kasdienybės blynų, trijų pagamintų patiekalų ir išgirsti "nevalgysiu", virš pilnos skalbyklės įtartinų dėmių, virš ankstyvų rytų ir ruošos vėlai vakare, virš nesutarimų ir derybų, virš 88 nevalytų dantų, tuomet supranti, kad užtektų tik trumpo skrydžio ramiam kavos puodeliui, nes būti mama yra gera.

Visas kavos rinkinukas nulipdytas mano pačios rankomis: puodelis, lėkštelė ir šaukštelis. Kanapėta glazūra dailiai derėjo prie kriaušių žiedų. O rytinė kava ant lieptelio puikiai pakėlė ūpą visai dienai.

Linkiu visoms mamos, jei kartais norisi užsimerkti, tai tik todėl, kad atsimerkus kvapniai garuotų kavos puodelis:)

Šlapių šlepečių susitikimas

Apturėjau beveik visą savaitę malonaus susitikimo su drauge. Jos vaikystės kaime susiorganizavom šlapių šlepečių plenerą:) Ir nors "pleneras" reiškia tapymą iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas, man šis žodis puikiai tinka šlapių šlepečių dirbtuvėms. Žodis "pleneras" kilęs iš prancūzų kalbos plein air ir išvertus būtų "atviras oras". O taip, mes ir darbavomės atvirame ore! Tris dienas klojom, glostėm ir vėlėm vilną, formavom šlepetes, o kai nuo vasaros kaitros pailsdavom, šokdavom gaivintis į prūdą. O paskui vėl su maudymukais po atviru dangum prie šlepečių vėlimo.

Sukūrėm keturias poras gražuolių. Kai draugiškai sustatėm ant vienos palangės, žiū - ir spalviškai panašios:)

Jaukiam vasaros vakarui

Vasara nelaukia. Reikia ja džiaugtis čia ir dabar. Nepatingėti keltis vos prašvitus ir sulaukti jaukių, saulės šiluma ir aukso spalva nutapytų vakarų.

Šiuos du Pho ceramics dinozaurus stebėjau jau seniai. Pas Audronę gyvūnėlių tikrai netrūksta, bet šie buvo kažkokie kitokie. Jie tokie...pilni vidinės energijos, tarsi būtų gyvi. Kantriai išlaukiau savo laiko ir pasiėmiau juos į sodybą nufotografuoti. 

Budinau juos ankstų rytą saulei tekant. Mėgavausi jų draugija, kuomet saulė krito už ežero į meldyną. Du tarsi dvyniai, bet kiekvienas ypatingas, nes Audronės rankose išmyluotas. Tupėjo sau ant lieptelio, gerė čiobrelių arbatą ir laukė naujų šeimininkų.

Vaikystės buterbrodas

Šis patiekalas iš vaikystės, tai ir pavadinimo nedrįsau keisti. Tiksliau pasakius, visai jo nesulietuvinau - buterbrodas su ridikėliais.

Receptukas:

juodos duonos riekė

sviestas

ridikėliai

druska

Man skaniausia tikra juoda duona be jokių priedų. Atsipjauni riekę duonos, tepi sviesto ir dedi apskritimais supjaustytus ridikėlius iš mamos daržo. Pabaigai pabarstai šiek tiek druskos. Štai ir viskas.

 

Šeimoje tik aš viena mėgstu tokį patiekalą. Dukrytė tik papozavo nuotraukai ir visai nesupranta šio skanaus reikalo.

Gimtadienis!

Mažoji manęs vis klausinėjo, kada aš gimiau. O ką aš bepamenu:) Tai pasiklausiau savo mamos ir susiradau tą mažytę viską pasakančią kortelę, kuria pažymimi visi gimę leliukai. Gimiau šią dieną kaip ši. Ir birželio devintą, ir šeštadienį. Buvo 19:25 val. Nežinau, koks buvo tas vakaras, bet bijūnai tikrai žydėjo:)

Du krantai

Du krantai. Į maniškį pavasaris sunešė  kone visas ežero nendres. O anas krantas laisvas žaliuoja. Vieną akimirką, rodos, plaukčiau kiton pusėn. Bet kaip ir kiekvienais metais susitvarkysiu savąjį krantą ir mėgausiuos vasara:)

Birželis

Tuo metu, kai aš išvykau atostogų, birželį papuošė pinavijų žydėjimas. Nors gimtadienio dieną grožiuosi Kretos žiedais, aš žinau, kad ir kaime pinavijos žydi man:)

Su balandžio 1-aja!

O galvojau meluoja, kad nuo balandžio ateis karštymetis:) Pasirodo ne pokštas! Kai penktadienis buvo visas permirkęs nuo lietaus ir supūstas vėjo, šeštadienio popietę jau sėdėjau terasoj ir mėgavausi šiluma.

 

Padaryk kavos

Rugpjūtis buvo atostogų mėnuo. Senokai neturėjau tokių visaip kaip gerų atostogų. O dabar beliko kelios jo dienos ir vasara iškeliaus su gražiausiais prisiminimais. Puodelis kaimiškos kavos jai palydėti.

Kava kaime suburia artimuosius. Kartu su užvirusiu virduliu prasideda pašnekesiai. Niekas niekur neskuba. Laikas sustoja čia ir dabar, vis dar saulėtoj vasaroj.

Serbentynas

Serbentų krūmas kaime. Jis iš mano vaikystės, o gal net mena ir kūdikystę, tik aš jo nepamenu... Toj pačioj vietoj daugybę metų. Susenęs, bet vis dar atsparus. Kažkada mano močiutė ir mama skynė uogas ir virė serbentų drebučius. Buvo laikas, kai mes, anūkai, šį krūmą turėjom sau. Visą vasarą lesdavom nuo jo uogas. Išsilaikydavo kone iki rudens, kuomet būdavo pačios saldžiausios ir skaniausios. Dabar jau keleta paskutinių vasarų prie šio krūmo sugrįžtu su savo vaikais. Ir kas, kad uogų gerokai apmažėjo, bet tiek daug prisiminimų šiame krūme! Net keturios giminės kartos telpa, nuo senelių iki proanūkių. Štai kur tvirtybė!