Paskutinis savaitgalis prieš labiausiai apšviestą žiemos šventę. Kai už lango temsta anksčiausiai ir naktis būna ilgiausia, namuose švieselių daugiausia:) Labai norėčiau sau, artimiems ir draugams padalinti švieseles, kad viduje šildytų ir džiugintų, kad įžiebtų šventę ir neleistų jausti vienišu.
Dega visos keturios žvakės. Tuoj tuoj ir nutiks Kalėdos. Kiek neįprastos, karantinuotos ir nuotolinės su artimaisiais, bet atšvęsim jas!
Kasmet išsiunčiu krūvelę ranką rašytų žieminių sveikinimų ir linkėjimų. Šiemet, kai susitikimai ir apsikabinimai apsiribojo tik iki savos šeimos rato, atvirlaiškiai tapo dar labiau šiltesni ir brangesni. Spėjau dar iki karantino išsiųsti ir nudžiuginti visus, kuriuos norėjau.
Keleta naujų mano atvirlaiškių išleido favoritepostcard.
- Mama, tu tik nepamiršk uždegti šiandien trečios žvakės, nes kitaip Kalėdos neateis! Nors ir žinau tą paslaptį, kad Kalėdos tikrai tikrai ateis, bet pritariu dukrytei, kad trečia žvakė būtina:)
Grožis ir ramybė tos liepsnelės. Tik reikia nepamiršti užpūsti dienai baigiantis.
Draugė Šveicarijoje paprašė mano veltų šlepečių. Kada gi pildyti norus, jei ne per Kalėdas! Kibau į darbus ir laumžirgio šlepetės jau pasiruošusios skirsti.
Kaskart, kai dekoruoju šlepetės, kila ūpas jas kažkaip papuošti pagal savininką. Ant šiųjų laumžirgis nutūpė tuomet, kai draugė svečiavosi Lietuvoje, plaukėme baiderėmis ir mus linksmino tuzinas laumžirgių aplink. Būtent tada ir išmokau, kaip vokiškai yra laumžirgis - die Libelle:)
Statistika: 25,5 cm šlepetės suvalgė 190 gr N.Zelandijos karšinio, padai tepti lateksu.
Keletas paskutinių dienų kaip niekad niūros, rodos ir neįsidienoja. Todėl akį ir širdį džiugina visos švieselės, žvakės ir girliandos namuose. Skaičiuojam dieneles toliau ir labai džiaugiamės draugų kalėdine dovana - gavom iš kojų verčiantį kėnį! Bet dabar dar ne apie kėnį, o apie Advento žvakes, kurios laikosi puikiai, niekas nevysta ir nedžiūna.
