Kažkada, nors ne
taip ir seniai, abu kartu su vyru laukėm sūnyčio. Kas savaitėlę vis
paskaitydavom, kaip jis mano pilvelyje auga ir vystosi. Kaip dabar pamenu, kad mano
išmintingoji „Nėštumo biblija“ rašė, jog pusiaukėlėj leliukas sveria apie 200
gramų. Vis mėginau įsivaizduoti, kiek yra tie 200 gramų, ir vyras pasakė: „Taigi
sviesto pakelis.“ Taip ir auginau nuo tada sūnelį. Pakelis, du...o gimė beveik
visi 17 pakelių!:)
Coliukė Gaivilė
gimė vos 24 su puse savaitėlių. Paskubėjo mažylė. Tikra coliukė, 578 gramų
tesvėrė. Forume su kitom mamom kasdien laukėm žinių, kaip sekasi tvirtėti ir
augti. Galvoje vis sukosi, juk tai tik trys pakeliai sviesto, nesuvokiamas man
buvo tas mažumas. Šiandien, praėjus daugiau nei dviem mėnesiam, mažylė jau gerokai ūgtelėjusi, sveria kiek daugiau
nei pusantro kilogramo. Smagu ir gera. Coliukei ir jos mamai linkiu tvirtybės
ir daug sveikatėlės.
Šiltos vilnos linkėjimai mažylei. Tai mažiausi kada nors mano megzti batukai, vos šešių su puse centimetrų padukas. Ir kai sūnelis paklausė, kam tokie maži, atsakiau coliukei. O kai paklausė, kas ta coliukė, atsakiau mažytė mergytė, bet iš tikrųjų aš vis dar neįsivaizduoju, koks gi tas coliukės mažumas. Viliuosi, neprašoviau su dydžiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą