Padaryk kavos

Rugpjūtis buvo atostogų mėnuo. Senokai neturėjau tokių visaip kaip gerų atostogų. O dabar beliko kelios jo dienos ir vasara iškeliaus su gražiausiais prisiminimais. Puodelis kaimiškos kavos jai palydėti.

Kava kaime suburia artimuosius. Kartu su užvirusiu virduliu prasideda pašnekesiai. Niekas niekur neskuba. Laikas sustoja čia ir dabar, vis dar saulėtoj vasaroj.

Serbentynas

Serbentų krūmas kaime. Jis iš mano vaikystės, o gal net mena ir kūdikystę, tik aš jo nepamenu... Toj pačioj vietoj daugybę metų. Susenęs, bet vis dar atsparus. Kažkada mano močiutė ir mama skynė uogas ir virė serbentų drebučius. Buvo laikas, kai mes, anūkai, šį krūmą turėjom sau. Visą vasarą lesdavom nuo jo uogas. Išsilaikydavo kone iki rudens, kuomet būdavo pačios saldžiausios ir skaniausios. Dabar jau keleta paskutinių vasarų prie šio krūmo sugrįžtu su savo vaikais. Ir kas, kad uogų gerokai apmažėjo, bet tiek daug prisiminimų šiame krūme! Net keturios giminės kartos telpa, nuo senelių iki proanūkių. Štai kur tvirtybė!