Simboliškai gražiai pirmą žiemos rytą pasnigo. Kol šeima vartėsi vėlyvuos savaitgalio pataluos, aš išėjau į mišką gamtos gėrybių Advento vainikui. Pasirinkau kankorėžių, atradau po didele žaliaskare prikritusių eglės šakelių, nusiskyniau kelias pražydėjusias ir sudžiuvusias rykštenes. Valanda pasivaikščiojimo išėjo tik į gera. Sveikai nuraudo žandai, grynas oras išvedino smegenis, pakilo nuotaika ir galvoj susidėliojo Advento puošmenos idėja.
Vainiko nepyniau, nes vis dar nesu mėginusi ir galvoju, kad nesigaus. Bet jau treti metai keturios žvakės jaukiai sutelpa į keramikinę lėkštę, kurią atradau sendaikčių parduotuvėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą