Lietuvių patarlė sako "ruošk žiemai roges vasarą", tai va pasiruošiau. Dar vasaros pabaigoje prisirinkau kerpių, kankorėžių ir suraizgiau mintį, kaip atrodys Advento vainikas. Tiesa, ir vėl ne vainikas, o keturios žvakės jau tradicija tapusioje toje pačioje keramikinėje lėkštėje.
Gyvybingumui, spalvotumui ir smagumui pasėjau rausvųjų pipirų:) Man pačiai labai patiko rezultatas, vaikams irgi. Mažesnioji vis komentavo kūrybos procesą, o didysis uždegė pirmąją Advento žvakę.
Viliuosi, kad puošmena atlaikys visą laukimo laiką. Iš patirties galiu pasakyti, jog samanos prašosi kasdieninio drėkinimo, eglių šakelės po kurio laiko palieka be spyglių, baltauodegės meškytės uogos susiraukšlėja, nužydėjusios rykštenės nusipukuoja. O išdžiuvusios kerpės pasirodė tvirtos ir nepretenzingos:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą