Ryte išėjusi pro duris pamatau sniegą... Galva nejučiom užvirsta į dangų ir pajuntu, kaip snaigės mano veidui padaro pirmąją žiemos kaukę. Nusišypsau. Pagaliau žiema. Smagiau, o ir vaikai ramūs, kad ji atėjo. Ta visa lapkričio niūruma jau buvo gerokai pabodusi... Vaikai vis klausinėjo, na kada žiema, kada ji ateis, kada bus sniego, kada eisim jo kasti, kada bus balta balta?...
Žiema atėjo! Dabar
lauksim Kalėdų:) Lapkričio vakarais
primezgiau gan nemažą kiekį kojinyčių ir kepuryčių – skaičiuosim su vaikais
dieneles iki Kalėdų.
Pasakiskai grazu...
AtsakytiPanaikintiDėkui, man pačiai irgi patinka:)
AtsakytiPanaikinti