Tik spustelėjo pirmas šaltukas ir dukrytė susirūpino, kad neturi šiltų vilnos šlepečių.
- Neturiu... Vienos per mažos, kitos per didelės... Kada nuvelsi man geras tapkytes? - vis klausinėjo ji manęs ir aš supratau, kad neišsisuksiu:) Su dukryte aptarėm, kokios spalvos bus tapkytės, ir neskubėdama per tris vakarus pagaminau štai tokias klumpes.
Pirmą kartą naudojau dviejų spalvų vilną. Vidus pilkas, o išorė rožinės spalvos, kaip ir norėjo mažoji. Mėginau išgauti pereinamus atspalvius, gal ir pavyko...:) Visą laiką, kol vėliau, procesą akylai prižiūrėjo dukrytė:
- Dar veli?
- Ką darai? Muiluoji?
- Aš ružavos norėjau dryžiukias...bet bus gerai ir taip:)
- Sumažėjo jau tapkytės? Duosi pasimatuoti?
- Jau nuvėlei? Tai ką dabar darai?
Laikas man tikrai neprailgo:) Sunaudojau porai 120 gramų vilnos (čia 26 dydžio pėdutei). O kad mažoji lengvai atskirtų, kuris batukas kuriai kojytei, prisiuvau prie dešinės klumpės mažytę širdelę. Tik mudvi ir žinom, ką ji reiškia:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą