Mažosios laukimas prasidėjo dar spalį, kai mano mintyse ir nuotaikoj dar visai nebuvo nei žiemos, nei sniego, anei Kalėdų. O ji jau pradėjo laukti. Sūnus labiau laukė sniego, nes jau labai pasiilgo žieminio dūkimo lauke. Kiekvienas iš jų laukė savaip...
Ir štai Kalėdos gerokai priartėjo! Dabar jau laukiu ir aš. Ir ne tos konkrečios Kalėdų dienos, bet laukimo meto iki jų. Advento kalendorius ir vainikas, namų puošimas, vaikų šventiniai vaidinimai, sveikinimai, dovanų ruošimas, cinamonu kvepiantys namai, lubas siekianti sidabrinė eglė ir karšto vyno taurė:)
- O meduoliai? - paklausia mažoji bekabinant advento kalendorių.
- Kokie meduoliai? - paklausiu jos ir pagalvoju, negi būsiu pamiršusi broliui į mokyklą nupirkti užkandžių.
- Kalėdiniai gi, turim ir juos iškepti kaip kasmet, - man ji atsako ir apsidžiaugia, kaip gerai, kad priminė tokį svarbų dalyką.
- Žinoma, kepsim ir meduolius!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą