Šiandien dukrytės paskutinė kelionė į darželį. Suuostom pakeliui bežydinčias alyvas. Žvilgterim į šį pavasarį beržuose sutupdytus inkilus. Ji greit papasakoja, kaip susižeidė ant karstynių, kur žiemą stovėjo sniego pilis ir kad jų aikštelė gražiausia. Tarsi visi priešmokykliniai metai prabėga pakeliui nuo mašinos iki grupės durų. Ji dar nešasi paspirtuką, nes šią paskutinę dieną reikia išsidūkti su draugais, ir dėžutę, kurioje dovana auklėtojai Irutei.
Ilgai mudvi su dukryte rinkom sagės spalvą, bet tikrai neapsirikom. Pasirodo mėlyna - auklėtojos mylimiausia spalva. Ačiū jums, Irute! Dukrytė visada laiminga keliavo į darželį, ten jautėsi saugi, noriai mokėsi, dalyvavo visose ekskursijose, išmoko daug darbelių, susirado draugų. Šiuos metus minėsiu tik gerais žodžiais ir pačiais gražiausiais prisiminimais.
Kol auklėtoja pasimetus priima dovaną, mano mažoji apsivijus jos nepaleidžia iš glėbio. Paskutinė dienelė ir dukrytė beveik pirmokė. Ji laiminga. O man mamai viduj kažkas suspaudžia... Kaip greitai ji užaugo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą