2012 m. liepos 31 d., antradienis

Liepa, 2012/7

Levandomis kvepiantis savaitgalis…
Man patinka levandų kvapas ir begalė aplink dūzgiančių bičių. Mano buvimas šalia jų visai netrikdė, tikriausiai buvau prasta konkurentė šiam violetiniam kvapniam vasaros nektaruiJ

2012 m. liepos 27 d., penktadienis

Violetinė pakaba

Praėjusį rudenį susiradau mažylei auklę. Vidutinio amžiaus mielą moterį, kuri užauginusi savo sūnus, vis laukia anūkų, bet mielai sutiko keletą valandų per savaitę pagloboti mano dukrytę. Visus metus jos gražiai draugavo, maitindavo akvariume žuvytes, eidavo pasivaikščioti, dainavo daineles, vartė knygutes, valgydavo "zyzius" (ryžius) ir turėjo savo violetinę paslaptį... Joms abiems patiko violetinė spalva. Auklė Elena vis juokdavosi, kaip jos abi susiderinusiai apsirengia:)
Rudenį maniškė jau tipens į darželį. Leisim auklei toliau laukti savų anūkų, o norėdama padėkoti Jai už visus šiuos metus, sumaniau padaryti violetinę pakabą Jos violetiniam garderobui:)
  

2012 m. liepos 24 d., antradienis

Palėpinių pomidorų derlius

Ankstyvą pavasarį kartu su vaikais pasėjom naminių pomidorų. Kantriai daiginom, auginom, persodinom ir išnešėm į palėpę:) Tiksliau prie stoglangių sustatėm. Gerai išbujojo, net teko iš kaimo atsivežti kuoliukų. Kurį laiką vaikai juos buvo pamiršę, bet kai ėmė megztis pomidoriukai, mes drauge eidavom laistyti ir vis laukėm laukėm derliaus.
Pirmieji pomidoriukai. Vaikų išlaukti, keturių mažų rankučių nuskinti:) Dukrytė vis kartojo "adidia adidia", bet paragavusi suprato, kad čia ne uogytės, taigi visą derlių perleido broliui.

2012 m. liepos 19 d., ketvirtadienis

Mano vaikystės kaime

Įkvėpta Aistės nuotraukų po Lietuvos miestelius ir kaimus, antrąją juostą į Zenit‘ą dėjausi jau tiksliai žinodama kur su ja keliausiu:) Tiesa pasakius ne pati dar dėjausi, pagelbėjo Aistė.
Mano vaikystės kaimas Žvyrinka. Čia prabėgo visos vasaros, visos atostogos, daugybė savaitgalių ir švenčių. Čia buvo tikrai gera. Šiandien kaime gerokai tyliau..nėra senelių, nebeliko ūkio, kai kurie pastatai susimetė į kuprą... Mano tėvai atvažiuoja čia praleisti vasarų, na to laiko nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Pakūrena sodyboj pečių ir žiemą, bet nuolat čia niekas nebegyvena. Ir iš tikrųjų man netgi gaila, kad tik dabar susiprotėjau, jog kaimo prisiminimus galiu išsaugoti pagautoj akimirkoj.
Mano pasivaikščiojimai po sodybą...atradimai...prisiminimai...

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Gofruoti batukai

Vasarą kažkaip tingiai mezginėju... Gal kad karšta, o gal kad ilgi ir šviesūs vakarai išvylioja laukan:) Įprastai tokiu metų laiku mezginių krepšys būna padėtas giliai spintoje, bet šįkart teko išsitraukti, nes kaimynystėj nusileido gandrai:) Porelė gofruotų batukų. Pavadinau juos taip dėl gofruoto auliuko. Šis modeliukas tinka jau ūgtelėjusiems pipirams ir pipirėms.
Žydrieji iškeliaus birželį gimusiam Vėjui.


Rožiniai suruošti liepą į pasaulį atkeliavusiai Norbertai.


Šiltų jums pėdučių, mažieji!

2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Prisirpusių uogų vasara

Vasara beveik įpusėjo... Šiemet kaip niekad lietinga ir ne tokia jau karšta, bet vakar parduotuvėj vis tiek išsirinkau trumpą suknutę vasarai:) Gal gi dar bus tų tikrai vasariškų dienų!
Nauja suknutė, o mano palėpėj ir nauja vasariška pakaba. Smagu buvo ją daryti ir dar smagiau fotografuoti. Šalia vis zyliojo mano mažoji ir laukė, kol fotosesijai priskintos uogos atiteks jai:)