Žalias muilo namukas

Rodausi toliau savo darytas dovanas:) Šįkart pavykusi keramikinė muilinė. Žalias namukas kvapniai kvepiančiam muilui. 

Įsidrąsinau ir išmėginau poglazūrinius dažus. Kai Audronė davė platų teptuką, šiek tiek pasimečiau, bet gimę potėpiai man labai patinka!

Dovana iškeliavo Kalėdoms į Šveicariją. Simboliški šeši langeliai, kuomet vienam name gyvena mama, tėtis, dvi dukros, sūnus ir šuo:)

Ilgaauliai batukai

Kai žiema pagaliau privertė pusnis sniego, pats laikas išsitraukti ilgaaulius! Naujiena mano megztų batukų kolekcijoje - ilgaauliai batukai. Kai auliukas aukštesnis, tai nereikia net virvutės surišti, nes batukai ir taip tvirčiau laikosi ant leliuko kojytės.

Ačiū mamai Aistei, kuri labiausiai prisidėjo prie šių batukų atsiradimo. Jos mažoji Upė nešiojo mano megztus atlenktaaulius batukus. Tačiau batukai ant kojytės tvirčiau laikėsi neatlenkus auliuko. Mintį sugavau ir gavosi ilgaauliai batukai:) 

Lėkštutė

Dar viena dovana. Kol kas tai pirma ir vienintelė mano rankų darbo lėkštutė iš molio. Puikiai tiko draugei prie žaliųjų šlepečių į porą. Kai kojoms šilta, tada ir apie maistą sukasi mintys:)

Negili, su rudeninio lapo įspaudu, puikiai tiks skanumynams ar bet kam kitkam. Prisimenu, kaip ją glazūravau. Rankos drebėjo, nes glazūra mane vis dar nedrąsiai ir staigmeniškai veikia, bet mokytoja sakė, kad turiu pati padaryti. Štai toks ir gavosi žalio lapo rezultatas:)

Žaliosios šlepetės draugei

Pagaliau atėjo tas laikas, kai visiems išdovanojusi dovanas, galiu jomis pasidžiaugti ir bloge. Kaip tikras Kalėdų Senelis prigaminau daug dovanų ir saugiai jas slepiau iki švenčių.

Žaliosios vilnos šlepetės atiteko Živilei su gimtadieniu.

Kad jau gimtadienis gruodį, tai nuvėliau žalias kaip eglutė. Pakvepinau apelsino griežinėliu su cinamonu, įtupdžiau kankorėžį ir padovanojau. Draugei taip patiko, kad net kavinėj nesidrovėjo pasimatuoti:)

  

Statistika: 40 dydžio šlepetėms sunaudojau 200 gr N.Zelandijos karšinio, dekoruota žėručiu, padai tepti lateksu.

Kai metai iškeliauja

Minutė beliko ir tuomet takoskyra. Tarp senų ir naujų. Tarp  buvo ir bus. Tarp vakar ir rytoj. Tarp nespėjau ir padarysiu.

Neslėpsiu, kažkaip pasidaviau tam vajui, tai ką gi pradėsiu nuo naujų metų? Kokie nauji tikslai sau? O gal pagaliau įveiksiu senus pasižadėjimus? Sąrašėlis pildėsi, tik bėda, kad kartu su juo geso ūpas... Ar tikrai reikia tų naujametinių pasižadėjimų? Jokiu būdu nesakau, kad nereikia planuoti. Bet gal nereikia takoskyros? Tegul dabar čia yra šiandien! Šią minutę švęskime Naujų Metų atėjimą. Būkime visur savimi ir džiaukimės gyvenimu.