2016 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Putinų raudonumo

Visą vasarą jis tykiai augo pievoje tarp alksnių. Nei mačiau pavasarį jį žydint, nei pastebėjau užsimezgusias uogas vėliau. Tik rudenį, kai medžiai liko pliki be lapų, iš savo terasos užmačiau jo raudonumą. Putino uogos ganėtinai rūgščios, kiek kartokos. Vaikų nelabai suviliosi tokiu skanėstu, bet nuotraukose jos moka puikiai pozuoti:)
Šįkart ne uogos prie papuošalo, bet papuošalas prie uogų prisiderino. Ir mano palėpėje jis ilgai neužsibuvo, jau padovanotas raudonos spalvos mylėtojai.


Statistika: 60 cm ilgio, užsegimo dėka pora centimetrų galima dar prailginti.

2016 m. lapkričio 11 d., penktadienis

Bus ir antras

Pabiro rudeninis leliukų derlius. Kai kuriems batukus numezgiau dar vasarą. Šiandien skaičiuoju, ar visos suplanuotos pėdutės jau šiltai apautos. Pasirodo poros batukų dar trūksta. Gerai, kad turiu laiko, kol plikos pėdutės saugiai tupi mamos pilvelyje:)
 

2016 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Ilgas ir šiltas

Sniegas jau pasveikino lapkritį.
- Mama, bet lapkritis dar ruduo.
- Matyt, žiema, jei sninga:)
Šįryt lengvai dar ant nespėjusių nukristi rudeninių lapų šoka snaigės. Taip gražiai šoka, kad net nesinori skubėti prasieiti lauku. Pagalvoju, jog pačiu laiku mano virbalai ėmė raizgyti ilgą ir šiltą šaliką:)