Rudens uogos

Pagaliau po trijų metų nušalimų ir persodinimo šiemet užderėjo pirmosios gervuogės. Šeimyna nubalsavo, kad yra ir skanesnių uogų, bet man jos patinka, o ir fotogeniškos labai:)

 

Aronijų sirupas

Iš vaikystės atkeliavęs aronijų sirupo skonis. Receptas kiek primirštas, bet padėdavau babai suskaičiuoti aronijų uogas ir vyšnių lapus. Kai panorau sirupą pasigaminti pati, teko susirasti receptą, pasisodinti ir aronijas, ir vyšnias:)

 

Produktai:

300 g aronijų uogų

100 vyšnių lapų

1 litras vandens

1 kg cukraus

1 a.š. citrinos rūgšties

 

Į vandenį sudėjau nuplautas ir aronijų uogas be šakelių ir vyšnių lapus. Užvirus viską paviriau apie 20 min. Nukošiau skystį per merliuką, dar išspaudžiau uogas. Į skystį supyliau cukrų, citrinos rūgštį ir pakaitinau, kol ištirpo cukrus. Į paruoštą tarą supilsčiau dar karštą sirupą, gerai užsukau ir palikau atvėsti. Gavosi apie 1,5 litro vyšniomis kvepiančio aronijų sirupo.

Sirupą laikau per žiemą vėsioje vietoje, pvz. rūsyje. Pradarytą stiklainėlį jau reikia laikyti šaldytuve.

 

 

 

Mano pastebėjimai. Kadangi vyšnių lapai pradėjo džiūti ant medžių dar nesunokus aronijų uogoms, tai prisiskyniau gražių lapų ir juos įdėjau į šaldiklį. Kai sunoko uogos, puikiai tiko lapai iš šaldiklio. Beverdant puode uogas sutraiškiau su metaliniu grūstuvu bulvių košei, taip labiau išsiskyrė uogų spalva ir aromatas.