Sulaukti vasaros ir bijūnų

Jei ne įrašai FB, tai net nebūčiau susipratusi, kad šiandien paskutinė kalendorinio pavasario diena. Įpusėjus gegužiui, orai patapo tikrai vasariški. Jau plevėsavo mano ir dukrytės vasarinės suknelės, pradėjom maudymosi sezoną, basomis bėgiojom po žolę, skanavom šviežio pienių medaus... Argi ne vasara?:) Na gerai jau, ryt tikroji vasara ir beliko sulaukti žydinčių bijūnų.

Alyvos

Šiemet apsileidau... Zenit'as vis dar be juostos, o pavasaris man pats pačiausias juostinei fotografijai. Na bet kaip sako, geriau vėliau, nei niekada:)

Užtat traukiu į dienos šviesą pernai metų juostinius kadrus. Iš mano senelių kaimo. Kvepiantis alyvų sezonas.

Pavasaris!

Šiandien jau pavasaris! Žiema gavo šansą pasibūti viena diena ilgiau, o nuo šiandien jau galim džiaugtis pavasariu. Tiesa, jis labiau kalendorinis, nei gali užuosti ir pamatyti už lango. Bet aš viliuosi, kad jau tuoj tuoj prasimuš žaluma!

Ruduo

Su draugais turim dar vieną gražią tradiciją - rudeninis dviračių žygis. Vieną dieną numynus apie 60 kilometrų, kitą rytą vangiai norisi ropštis iš miegmaišio... Bet neišlaikiau. Rūškanas rytas ežere buvo labai gražus ir paslaptingas.

Juodkrantė

Pradėti rašyti blog'ą paskatino mano pomėgis fotografijai. Rankdarbiai tapo mano modeliais. Į dienos šviesą išsitraukiau ir juostinį fotoaparatą. Keletą draugių prikalbinau fotosesijoms. Viskas taip palaipsniui ir rutuliojosi. Ketvirti metai jau sukasi ir vis dar nedingo noras rašyti. Tiesa, mano įrašai nėra dažni, bet vis dar gera juos kaupti savo palėpėje.

Prie ir taip gausios įrašų įvairovės sumąsčiau dar prijungti keliones. Tai nebus detalūs maršrutų aprašymai, nors gal... Greičiausiai pasidalinsiu įsimintiniausiais kelionių momentais.

Šįkart Juodkrantė. Mūsų kasmetinių vasaros atostogų vieta. Tai jungtinės atostogos, kuomet važiuojam dvi ar trys draugų šeimos, su vaikais ir geru ūpu. Orus tai savaitei pranašavo lietingus, bet jūra mus pasitiko saulėta. 

Telijo viena naktį, o po jos Neptūnas išmetė ir bangų!

Besibaigiant atostogoms, jūra nurimo, atėjo debesys ir prapliupo lietus. Kaip gera išvažiuoti paliekant blogą orą:)

Finale: visos įsidėtos suknelės panešiotos ir oras buvo puikus!

Pienių žydėjimas

Geltoni laukai. Kažkur čia prasideda kvapnus pienių medus.

Žiedai

Mano mėgstamiausioje vyno taurėje jaukiai įsitaisė vyšnių žiedai. Ir kodėl gi neužleidus vietos pavasariui!

 

Jis ateina nuo medžių viršūnių

Ruduo...

Po truputuka rudenėja

Rugpjūčio vidurys, gi dar kalendorinė vasara, bet gamta jau po truputuka rudenėja... Gal neatsitiktinai rugpjūčio ir rugsėjo vardai panašūs?...

Rytais mano šešėlis belaukiant autobuso stotelėj vis ilgesnis, vakarinė vėsuma besėdint lauke priverčia įsisupti į pledą, beveik rudeninė rasa, voratinkliai ir rudeninių spalvų paletė jau čia pat...

 

Pasitikti vasarą

Pasikiškiakopūsteliaujant

Planavau ir dėliojausi pavasarį spalvotai, šiltai, šventiškai ir tikrai sklandžiai. Bet kas garantuoja, kad planų nesujaukia visai neplanuoti nutikimai?... Ir kaip tyčia nutinka jie visai nelauktai! Prieš pat Velykas sugedo kompiuteris, taisymas užtruko ilgokai ir dar nežinia, ar jau atgavau šūsnį savo sukauptų fotografijų... 

 

Pavasario pumpurai

Kada paskutinį kartą buvot miške? Ten jau pilna pumpurų! Mažų ir didelių, pavienių ir susiraizgiusių kaip voratinkliai. Kai vieną popietę mūsų vyrija pasiliko namie pogulio, mes su mažaja susiruošėm į mišką pavasario paieškoti. Prisireikė man gryno oro, o gal pasisemsiu ir šviežių idėjų savo naujiems rankdarbiams, nes kolkas galvoj ir rankose štilius...

 

 

Kai vasara baigiasi

Mielai pratęsčiau ją dar kokiems trims mėnesiams:) Bet kas manęs klauso... Vieną dieną ji ima ir užleidžia vietą rudeniui. Lik sveika, vasara, iki greito!

Žvejybos laimikis

Vaikystėj esu tėtį lydėjusi į žvejybą. Retokai jis mane pasiimdavo, žvejybinės patirties neįgijau, žvejo diplomo neapsigyniau ir, sakyčiau, visai nepamėgau šio užsiėmimo... Bet pamenu tą sėdėjimą valtyj, kai lauki užkimbančios žuvies ir nė krust. Kai tėtis duoda nukabinti užkibusią žuvį, o ji spartuolė išslysta iš mano delnų. Kai anksti ryte kylant vasariniam rūkui žingsniuodavom iki ežero. Ir pairkluoti man duodavo. Ir nuo kranto žvejojom, o kai įsisiurbė man į pėdą siurbelė, tai tėtis ją ištraukė ir buvo mano didvyris!

Neturiu aš meškerės ir žvejoti man nepatinka, todėl kai vyras galų gale prikalbino į žvejybą drauge - pasiėmiau fotoaparatą:) Ir kas pasakė, kad žvejybos laimikis turi būti žuvis ar koks vėžys? Aš žvejoju kadrus:) 

Gruodis, 2012/12

Buvo daug krentančių snaigių, girgždančio sniego pusnių ir šerkšno paveikslus paišiusio šaltuko...tik mažai laiko pabaigti dvylikos metų mėnesių projektėlį... Jis šiek tiek užsitęsė, net peršoko į kitus metus, bet...kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada:)

Spalis, 2012/10

Spalis vėl juostinis:) Vakar kaip tik girdėjau per televiziją sakant, kad šį rudenį buvo ne viena, o kelios bobų vasaros. Manoji spalio bobų vasara. Kol sūnus kapstėsi smėlynei, aš gaudžiau saulę pro nugeltusius beržo lapus.

Rugsėjis, 2012/9

Susivėlavęs rugsėjis... Buvo paskutinis mano ilgų mamystės atostogų mėnuo, pilnas pasiruošimo, kažkoks pasibarstęs ir kaip niekad nedaug kadrų... Todėl labai džiaugiausi, kai išryškinus ir nuskenavus juostą, atradau kadrą iš rugsėjo! Rudeniškai geltoną...oranžinį...o gal rudą:)

 

Rugpjūtis, 2012/8

Paskutinė vasaros diena...o gaila... Nors tikrai negaliu skųstis, rugpjūtis buvo kaip vienos ilgos atostogos su daug gryno oro! Šįkart jokių gėlių ar pievinėjimų. Gražus, didingas, kažkiek net bauginantis, vėsus, plyšiais išraizgytas ir į savo labirintus įtraukęs Prancūzijos Alpių ledynas.

Liepa, 2012/7

Levandomis kvepiantis savaitgalis…

Man patinka levandų kvapas ir begalė aplink dūzgiančių bičių. Mano buvimas šalia jų visai netrikdė, tikriausiai buvau prasta konkurentė šiam violetiniam kvapniam vasaros nektaruiJ

Birželis, 2012/6

Projektėlio pusiaukėlė...

Patinka man birželis. Tie ilgi ir šviesūs vakarai! Ar žinot, kiek trunka ilgiausia metų diena? Smalsumui patenkinti atsiverčiau plėšomo kalendoriaus lapelį - 17 valandų ir 18 minučių. Kai pagalvoju, daug gražaus laiko yra vasarą:)

Šįkart kadras iš kaimo. Dėkui sesei, kad pavalgydinus ir nuprausus vaikus užėmė juos pasakos skaitymu, o aš galėjau ramiai pabraidyti po vakarinę smilgų pievą...