Kai ji išeina, visada pasidaro liūdna. Liūdna ilgų dienų, šiltų vakarų, žydinčių pievų, giedrų rytų, maudynių, basų pėdų, žaliuojančio daržo, rytinės rasos, vasaros lietaus, kai nebijai sušlapti, prinokusių uogų, gandrų kalenimo, kregždučių draugijos... Dėl tiek daug dalykų liūdna, o vasara tokia trumpa. Rodos ateina ir jau išeina. Niekada jos negana ir niekada nesu pasiruošusi ją išlydėt.
Todėl verta, tikrai verta sustot pakelėj ir pažiūrėt, kaip leidžiasi saulė:)
