Viržių saugotojai dinozaurai

Jau kuris laikas Pho ceramics studijoje akį džiugina didieji žvėreliai vazonai. Jie tokie pat mieli, kaip ir mažieji žvėreliai, tik savyje talpina daugiau. Šįkart į juos sutupdžiau šilinį viržį ir dailų pilką krūmelį kalocefalą. Viržiai - mano mėgstamiausios rudeninės vazoninės gėlės, o tokiuose vazonuose jos atrodo dar didingiau:)

Bijūnų žydėjimas

Kasmet laukiu žydinčių bijūnų. Jų žiedai tokie karališki, jie taip skaniai kvepia ir taip puikiai papuošia jau įsibegėjusią vasarą! Iš vaikystės likęs darželis pas babą kaime. Dalelę jo atminimui persikėliau į savo sodybą, kad žydėtų, kvepėtų, puoštų ir primintų.

- Mama, tu į vidų pažiūrėk, kaip ten gražu, o tai fotografuoji tik tvorą! - sulaukiu mažosios pastabos. O aš žinau, kas ten viduj. Geltonas viduriukas, visad derėjęs prie geltonai dažyto senelių namo.

Neužmirštuolių žydėjimas

Kai jos žydi, jauties tarsi jūroj. Milijonai mažų žiedelių užpildo didelius pamiškių, pievų, pakelių plotus. Tai niekuo neįmantrios neužmirštuolės, bet labai fotogeniškos. O kai jų puokštę parsineši namo, rodos jūra tyvuliuoja visai čia pat:)

 

 

 

 

Tortadienis!

86 karantino diena. Tiesa, žymiai pralaisvėjusio karantino, kai jau gali susitikti su artimaisiais, draugais, kai tave sveikina gyvai, o ne virtualiai, kai gauni dovanų, kvapnių gėlių ir apkabinimų:) Gimtadienis man yra gėris!

Tortukas - Šokoladainis. Ilgai kepdavau stačiakampėje formoje, bet kai gimtadieniui, tai pasistengiau apvalioj. Žvakučių ir skaičiukų nebus, nes kaip toj Sipavičiaus dainoj - neskaičiuok, kiek metu praėjo:)

Vasara

Kaip aš myliu vasarą!

Lubinuos

Man be galo buvo smagu, kai iš Audronės gavau dovanų šiuos du dubenėlius!

 

Mano išeiginiai indai, nors Audronė sako netaupyt ir naudot kasdien:) Vienaragis ir antilopė. Kaip visada nuo iki skrupulingai sukurti Pho ceramics studijoje.

Galvojau, kur gažiai šiuos žvėrelius paganyti? Ogi pakeliui į sodybą pilna pieva lubinų žydėjimo! Paprašiau sūnų, kad su dviračiu parvežtų ir gavau visą glėbį pačių gražiausių žiedų. Ankstų rytą saulei kylant tupdžiau žvėrelius lubinuos ir džiaugiaus, kokie jie gražūs:)

Gimtadienis!

Ir šiemet bijūnai manęs nepamiršo! Skleidžiasi, žydi ir kvepia visu gražumu. Ačiū už tokią nuostabią dieną gimti!

O draugė pradžiugino su bijūno vazonu. Perėjau į brandesnį lygmenį:) Ką čia skintais grožėtis, auginsiu dabar pati. Sūnus duobę kasė, draugas gilino, vyras žemes pylė, draugė už darbų vadovą šalia stovėjo, o aš su visa didele meile sodinau ir laisčiau. Kai sustiprės ir ūgtels, teks jau jam man pozuot.

Tapkutės dukrytei

Ji laukė kantriai, netgi kantrausiai už visus, kurie dėvi mano veltas šlepetes. Bet jos užsakymas buvo pats įnoringiausias:) Na, jei atvirai, tai neturiu aš klientų savoms šlepetėms. Kai veliu vaikams, pasitariu su jais, bet šįkart dukrytė nekukliai užsiprašė.

  

Spalvos pasikeitė gal tris kartus. Šlepečių papuošimas ilgai netiko, kokį siūliau. Kai galiausiai sutarėm dėl gėlių, tai vėlimo procese kažkaip jau nebenustebau, kai išgirdau:

- O kodėl tokios gėlės? Pievoj būna ir daug kitokių!

Bet užsakymą įveikiau ir mažoji klientė liko patenkinta:)

Statistika: 34 dydžio tapkytėms sunaudojau 160 g vilnos. N.Zelandijos karšinį pamaišiau su sluoksna. Padabinau gėlių žiedais, o padus tepiau lateksu.

Mano pieva

Kalendorinis vidurvasaris. Op ir persivertė vasara į antrą pusę. Į tą pusę, kai jau neramu, kad tuoj baigsis karštos dienos, šiltos naktys, basos pėdos, plevėsuojančios suknelės, maudynės be pirties, daug uogų ir gėlėtos pievos. Tiesa, jos šiemet pagreitintai nužydėjo, kai kur net išdžiuvo. Tad nusivėliau vieną pievą sau!

Pagaliau šlepetės sau sau sau! Mano akimis, tokios tikros vasariškos. Kai jau vasara praeis, šildys man kojas ir primins apie ją.

Statistika: 39 dydžio pievinėms šlepetėms naudojau N.Zelandijos karšinį ir šimtą metų savo sandeliuke užmirštą sluoksną:) Karšinį klojau vidun, sluoskną išorėje. Pievą piešiau iš karšinio. Padai tepti lateksu.

O pabaigai "Prieš ir Po" juodo vėlimo:) Tenka netrumpai, kruopščiai ir iš peties padirbėti, kol šlepetės atsiranda ant kojos.

Gimtadienis!

Mažoji manęs vis klausinėjo, kada aš gimiau. O ką aš bepamenu:) Tai pasiklausiau savo mamos ir susiradau tą mažytę viską pasakančią kortelę, kuria pažymimi visi gimę leliukai. Gimiau šią dieną kaip ši. Ir birželio devintą, ir šeštadienį. Buvo 19:25 val. Nežinau, koks buvo tas vakaras, bet bijūnai tikrai žydėjo:)

Bijūninės šlepetės

Vasara! Jos pradžią man visada išduoda žydintys bijūnai. Kvepia taip skaniai, kaip tik jie temoka kvepėt vasara. Lengvai, saldžiai, spalvotai ir ryškiai.

Jau gegužį buvau pasiruošusi bijūnų žydėjimui. Nuvėliau tikras bijūnines šlepetes. Ir kas, kad dabar taip karšta, bet kai orai atvės, šlepetės primins bijūnus.

  

Du savaitgalius kaime dabojau bijūnus, nes šlepetes norėjau fotografuoti tik prie jų. Ir mano kantrybei buvo atlyginta! Vasarai prasidėjus, kaime pražydo visos jų spalvos. Labiausiai kvepia rožiniai. Prie jų ir derėjo manosios šlepetės.

Statistika: į 38 dydžio bijūnus suvėliau 200 g vilnos. Po lygiai suklojau N.Zelandijos karšinio ir 21 mic merino sluoksnos. Karšinys sugulė į vidų, sluoksna išorėje. Žiedus piešiau iš šilko servetėlių, šilko kokonų ir šilko gijų. Padai tepti lateksu.

Gimtadienis!

Mūsų šeimoje ji didžiausia gimtadienių fanė. Bent jau taip manau aš, bet vyras sako, kad metuose visi gimtadieniai priklauso man:) Na taip taip, patinka man gimtadieniai, nors tenka ir paplūšėti prie kepinių. Bet gi tik kartą metuose:)

Dukrytė savojo gimtadienio sugeba išlaukti metus. Tik ji moka nekukliai džiaugtis ta diena, dovanomis ir kaip gi be gėlių!

Su gimtadieniu, dukryte!

Vidurvasaris

Tos ilgiausios dienos ir trumpiausios naktys!

Birželis

Tuo metu, kai aš išvykau atostogų, birželį papuošė pinavijų žydėjimas. Nors gimtadienio dieną grožiuosi Kretos žiedais, aš žinau, kad ir kaime pinavijos žydi man:)