2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Sveikinimai

Sveikinimai mano sesei Rūtai. Kasmet vis pasikalbam, kad tas gimtadienis tarpušventyje... Kaip bebūtų, su gimtadieniu, sesyt! Gražių dienų tau, sėkmės ir ūpo, atostogų su tinguliu ir būk laiminga:)
 
Sveikinimai mano pašto dėžutėj. Dėkui visoms ir visiems už palinkėjimus, tikiuosi išsipildys:)
 
Manieji sveikinimai jums. Šiemet nebedariau pati atvirukų. Pradėjus dirbti, laisvo laiko gerokai sumažėjo. Pamąsčiau...atrinkau savo darytą nuotrauką...ir prieš pat šventes dienos šviesą išvydo mano atvirukai! Pirmieji, bet manau, ne paskutiniai. Smagu. Pasigaminau tikrai nemažai ir beveik viskas iškeliavo.
 
 
Kalėdos jau nutirpo... Tikiuosi buvo dovaningos ir smagios. O naujaisiais linkiu, kad svajonės, norai ir viltys išsipildytų. Būkit laimingi!

2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Kalėdiniai meduoliai

Maisto gaminimas nėra man malonus užsiėmimas. Gaminti moku, bet mielai galiu negaminti savaitėmis. Jeigu ne vaikai, kurie valgo keturis kartus per dieną, mielai valgyčiau vyro ruoštą maistą:) Tiesa, būna tokių pakilių etapų, kai gaminu gaminu gaminu, bet tai ne prieš gera, nes paskui negaminu negaminu negaminu...
Teturiu tik vieną mėgiamą receptų knygą, keletą skanių dalykėlių esu užsirašiusi ant lapukų. Eksperimentuoti man nepatinka. Ir visa laimė, kad turiu sesę, kuriai bet kada galiu pasiskambinti ir pasikonsultuoti apie painius gaminimo labirintus.
Iki šiol mano bloge nebuvo receptų, bet pagalvojau, kad retkarčiais parašysiu vieną kitą mėgiamą ir pavykusį:)
Čia pat jau Kalėdos, tai pasidalinsiu meduolių receptu. Gavau jį iš sesers dar pernai, bet tik šiemet iškepiau nieko nepraleidusi:)
Tešlai reikės:
450 gr. miltų (sunaudojau daugiau, nes kitaip tešla visai nesikočiojo)  
150 gr. cukraus (jei naudosit rudą, iškepę meduoliai bus rudesni)
100 g. sviesto
2 kiaušiniai
100 gr. medaus/1 valg. šaukštas – 30 gr. (kuo tamsesnis medus, tuo tamsesni meduoliai)
2 arb. šaukšteliai kepimo miltelių
prieskonių meduoliams (įbėriau 2 arb. šaukštelius prieskonių mišinio)

Į dubenį įmušti kiaušinius, supilti cukrų, medų ir tirpintą sviestą, viską išmaišyti. Kadangi dėjau paprastą cukrų, tai dar įpyliau 3 valgomuosius šaukštus auksaspalvio cukraus sirupo (naudojau Dan Sukker produktą), kad meduoliai būtų tamsesni. Dubenį dėti ant garų (puodo su verdančiu vandeniu) ir maišyti, kol cukrus ištirps (gavosi kokios 10 min.). Nukelti dubenį nuo garų, supilti kepimo miltelius ir gerai išsukti, tešla suputos. Tuomet suberti miltus ir užminkyti maloniai minkštą tešlą. Supylus visus recepto miltus, tešla man vis dar lipo prie rankų, todėl pyliau dar, kol tešlą galėjau kočioti, bet tešla turi būti ne kieta. Dar šiltą tešlą kočiojom su vaikais ir spaudėm figūrėles. Manieji meduoliai tokie drūti, t.y. storoki, bet ir minkšti. Kuriuos iškočiodavau ploniau, tai iškepę buvo kietesni. Kadangi dėjau paprastą cukrų ir liepų medus buvo šviesus, tai meduoliai gavosi vos vos rusvi, bet vis tiek skanūs:)
Orkaitę įkaitinau iki 2000 C, meduolius kepiau apie 8 min. Iš tikrųjų, tai žiūrėdavau, kol jie paruduos, ir tuomet ištraukdavau.  

Glajui:
1 baltymas
250 gr. cukraus pudros
šiek tiek išspaudžiau citrinos sulčių
Ir tuomet smagus dailės užsiėmimas su vaikais:)


2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Mano vaikystės žaisliukai

Елочные украшения МАЛЮТКА...
Kažkada prie šio rinkinuko buvo ir nedidelė plastmasinė eglutė... Su sese kartu puošdavom ją šventėms mažulyčiais vos 3 centimetrų žaisliukais. Vaikystė praėjo, tėvai eglutę išmetė, bet žaisliukus šiemet dar atradau! Be burbuliukų, čia ir seniai besmegeniai, matrioška, meška ir netgi kosmonautas:) Tik vienas sudužęs, o kiti saugiai pragulėjo dėžutėj. Mama leido juos parsivežti namo. Šiemet jie mažoki kone mano ūgio sidabrinei eglei, bet mielai pasiėmiau kaip palikimą:)
 
 

2012 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Advento kalendorius

Štai toks puošia mūsų namus!


Sūnelis noriai ir sėkmingai skaičiuoja likusias dienas iki Kalėdų. Vis galvojau, ką čia tokio tvirto, patogaus ir tinkamo dydžio rasti, kad vaikai galėtų dėlioti iš vienos kojinės į kitą ir skaičiuoti dieneles. Cinamono lazdelė atitiko visus mano kriterijus, puikiai tiko ir dar kvepia...Kalėdomis:)
Vaikai skaičiuoja, kiek tų dienelių dar vis liko, o aš skaičiuoju, kaip tos dienos greitai lekia... Vis matau, kaip greitai keliauja cinamono lazdelė ir mintyse planuoju, kada puošim eglę, kepsim meduolius, ruošim dovanas.


O pačiam kalendoriui padaryti prireikė ne tiek ir daug. Lapkričio vakarais numezgiau 24 kojinytes ir kepurytes, sunaudojau kokį 100 gramų vilnonių siūlų. Dar reikėjo virvės jas sukabinti, segtukų prisegimui ir cinamono lazdelės.

2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Jau žiema

Ryte išėjusi pro duris pamatau sniegą... Galva nejučiom užvirsta į dangų ir pajuntu, kaip snaigės mano veidui padaro pirmąją žiemos kaukę. Nusišypsau. Pagaliau žiema. Smagiau, o ir vaikai ramūs, kad ji atėjo. Ta visa lapkričio niūruma jau buvo gerokai pabodusi... Vaikai vis klausinėjo, na kada žiema, kada ji ateis, kada bus sniego, kada eisim jo kasti, kada bus balta balta?...
Žiema atėjo! Dabar lauksim Kalėdų:) Lapkričio vakarais primezgiau gan nemažą kiekį kojinyčių ir kepuryčių – skaičiuosim su vaikais dieneles iki Kalėdų.


2012 m. lapkričio 30 d., penktadienis

Šermukšnio batukai

Dar rugsėjį, kai sužinojau, kad Rasa laukiasi, mintyse numezgiau batukus su gėlytėmis. Kaip žinia, gimė berniukas, gėlytės nebetiko, bet man jos niekaip neišėjo iš galvos... Tad ėmiau ir padariau šermukšnio žiedelius dar vienai vilnonių batukų porai.


Saugiai supakuoti batukai iškeliaus lapkritį gimusiai Ramintai.

2012 m. lapkričio 26 d., pirmadienis

Lapkritis, 2012/11

Lapkritis kaip niekad niūrus. Vis niekaip nesuprantu, ar rytai čia tokie apsiblausę, ar vakarai labai ankstyvi...net dienos ir tos rūškanos... O norėtųsi jau šalnų, sniego ir šerkšno peizažų:)


2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Spalis, 2012/10

Spalis vėl juostinis:) Vakar kaip tik girdėjau per televiziją sakant, kad šį rudenį buvo ne viena, o kelios bobų vasaros. Manoji spalio bobų vasara. Kol sūnus kapstėsi smėlynei, aš gaudžiau saulę pro nugeltusius beržo lapus.


2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Garbanota šiluma

Tikriausiai natūraliai taip susiklosto, kad atvėsus orams, norisi šiltesnių rankdarbių:) Gana lengvai ir greitai "sugarbanojau" sau naują šaliką.
 
Truputėlis statistikos: šalikui megzti užmečiau 20 akių, garbanoms naudojau akrilinius siūlus, intarpams - medvilnę, šaliko ilgis 96 cm.

2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis

Spalvotai sunokęs ruduo

Pristatau paskutiniąją savo projekto "Metų laikai mano spintoj" pakabą. Dar žiemą sumąsčiau, kad galų gale reikia pasidaryti pakabų ir sau. Projektėlis pavyko: keturi metų laikai - keturios pakabos.
Kaip žinia, už lango dabar ruduo, tai ir ši pakaba rudeniška:)
 
 
O viskas prasidėjo nuo snaigėm nuklotos žiemos, tuomet atėjo žaluma dvelkiantis pavasaris, buvo prisirpusių uogų vasara ir paskutinis - spalvotai sunokęs ruduo.

2012 m. spalio 20 d., šeštadienis

Rugsėjis, 2012/9

Susivėlavęs rugsėjis... Buvo paskutinis mano ilgų mamystės atostogų mėnuo, pilnas pasiruošimo, kažkoks pasibarstęs ir kaip niekad nedaug kadrų... Todėl labai džiaugiausi, kai išryškinus ir nuskenavus juostą, atradau kadrą iš rugsėjo! Rudeniškai geltoną...oranžinį...o gal rudą:)
 

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Pelėdžiukų rinkinukas

Manau, pelėdžiukai (o gal tai pelėdžiukės) kaip tik jai:) Tos gražios tamsios išraiškingos akytės. Mudviem susitikus visada išgirstu: "Labas, Daiva." Labas, Ievuže, su gimtadieniu tave!
Į dovanų krepšelį įsitaisė pakabėlė...


...taupyklė...


...ir keturi origami pelėdžiukai. 

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Rudeninio gandro lauknešėliui

Kai sužinojau, kad Rasa laukiasi ketvirto vaikelio, mintyse mezgiau vilnonius batukus, puošiau juos gėlytėmis, nors visai nežinojau, kokios lyties lauknešėlį atneš gandras. Kažkodėl galvojau apie mergytę, bet gimė pagrandukų pagrandukas Lukas. Gėlytės batukams nebetiko, teko kažkaip suktis ir visai neplanuotai suvėliau kaštonus, kurių buvo pilnas rugsėjis:)


Mažajam Lukui šilto rudens, o mamai Rasai pačių gražiausių akimirkų auginant šaunųjį ketvertuką!

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Kaštoninė pakaba

Jau senokai rezgiau mintį vienai pažystamai fotografei padaryti pakabą. Vis ieškojau servetėlės...kažkuom ji turėjo tikti naujai šeimininkei... Kai atradau šią, man prieš akis buvo Kristina ir jos kaštoniniai plaukai:) Tuomet vyko procesas. Galiu pasidžiaugti pati savim, kad sėkmingai iš pirmo karto servetėles užklijavau lygintuvu! Ir kai jau viskas buvo padaryta, tuomet...laukiau kaštonų:) Sunoko jie rugsėjį ir baisiai paklausūs buvo mano rajone. Tik anksti rytais pavyko jų prisirinkti, kol šaligatvių nenušluoja kiemsargiai ir vaikai nesusirenka šio bobų vasaros derliaus. Sakoma, kad kaštonai saugo žmogų nuo neigiamos energijos, todėl kelis kaštonus verta nešiotis kišenėje.
 
 
Kristina, kaštoninė pakaba jau suruošta tau, o kartu su ja ir keletas kaštonų. Gal gi tikrai jie apsaugo nuo visų neigiamų nutikimų:)

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Smulkmenėlė knygoms

Tikriausiai ne tiek daug esu prirankdarbiavusi dovanų, nes vis dar galiu pasakyti, kam ką dovanojau, kokios spalvos, kokias servetėles klijavau ant pakabų...
Vykdžiau eilinę reviziją savo rankdarbių spintoj ir atradau Loretai dovanotos pakabos servetėlės atraižų ir...jos gimtadienis rugsėjį! Nesusilaikiau ir padariau smulkmenėlę knygoms:)
Su praėjusiu gimtadieniu, Loreta!
 

2012 m. rugsėjo 20 d., ketvirtadienis

Rudeniškas susitikimas

Susibėgom mudvi su Simona vieną rugsėjo rytą, tokį šiltą ir saulėtą, tarsi pati bobų vasara būtų atkeliavusi! Planavom pasivaikščioti, pagurkšnoti Latte, paplepėti...apie fotografiją:) O kaip gi pokalbiai apie fotografiją be praktinio pritaikymo:) Gaudėm saulę, šniukštinėjom geras vietas, suklimpom į samanas, susidilginom, bet laiką praleidom gerai.





Ačiū Simonai už kantrybę ir labai smagu, kad ji neišsigando savęs mano kadruose:)

2012 m. rugsėjo 4 d., antradienis

Autoriniai atvirukai

Jeigu ne sūnus, pati gan retokai žvilgteriu į pašto dėžutę. Turim tokią, tamsiai žalią, bet jau senokai ji draugiškesnė šūsniui reklamos ir sąskaitoms už būstą, o ne tiems tradiciniams popieriniams laiškams. Bet labai gera tokius gauti! Didžiosios metų šventės, pora draugių užsienyje ir miela fotografių kompanija, o tada skaitinėjimai prie kavos ar arbatos.
Per vasarą mano atvirukų kolekcija pasipildė autoriniais fotografių darbais. Ačiū jums, merginos! Nustebinot ir pradžiuginot.

2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

Rugpjūtis, 2012/8

Paskutinė vasaros diena...o gaila... Nors tikrai negaliu skųstis, rugpjūtis buvo kaip vienos ilgos atostogos su daug gryno oro! Šįkart jokių gėlių ar pievinėjimų. Gražus, didingas, kažkiek net bauginantis, vėsus, plyšiais išraizgytas ir į savo labirintus įtraukęs Prancūzijos Alpių ledynas.

2012 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Raudonas pomidorų derlius

Jau antras!
Išsiruošėm savaitei prie jūros, tai paprašiau vaikus nuskinti visus sunokusius pomidoriukus. Turėjo smagaus užsiėmimo:) Pagalvojau, jeigu jau neatlaikys savaitę be laistymo, tai bent derlius bus išgelbėtas. Sunoko tikrai nemažai, bet pietums neliko nė vieno. Vaikai greitai visus suvalgė dar iki iškepiau kepsniukus:)


O per mūsų atostogas pomidorai puikiai atsilaikė visą savaitę nelaistyti. Toliau sau žaliuoja, mezga ir nokina raudonus pomidoriukus. Laukiam kito derliaus! 

2012 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Katytės ir peliuko draugystė

Man tikrai smagu, kai girdžiu gerus atsiliepimus apie mano megztus batukus. Džiugu, kai patinka mamai, o geriausia, kai patogu ir gražu mažyliui:) Mezginių krepšys taip ir nenukeliavo į spintą, nes sulaukiau poros prašymų numegzti gofruotuosius leliukų lankytuvėms.
Katytės džiugins mažąją Austėją.


Peliukai bus leliuko Jorio draugai.


Ir dabar jau tikrai slepiu krepšį į spintą:) Atostogausiu.

2012 m. liepos 31 d., antradienis

Liepa, 2012/7

Levandomis kvepiantis savaitgalis…
Man patinka levandų kvapas ir begalė aplink dūzgiančių bičių. Mano buvimas šalia jų visai netrikdė, tikriausiai buvau prasta konkurentė šiam violetiniam kvapniam vasaros nektaruiJ

2012 m. liepos 27 d., penktadienis

Violetinė pakaba

Praėjusį rudenį susiradau mažylei auklę. Vidutinio amžiaus mielą moterį, kuri užauginusi savo sūnus, vis laukia anūkų, bet mielai sutiko keletą valandų per savaitę pagloboti mano dukrytę. Visus metus jos gražiai draugavo, maitindavo akvariume žuvytes, eidavo pasivaikščioti, dainavo daineles, vartė knygutes, valgydavo "zyzius" (ryžius) ir turėjo savo violetinę paslaptį... Joms abiems patiko violetinė spalva. Auklė Elena vis juokdavosi, kaip jos abi susiderinusiai apsirengia:)
Rudenį maniškė jau tipens į darželį. Leisim auklei toliau laukti savų anūkų, o norėdama padėkoti Jai už visus šiuos metus, sumaniau padaryti violetinę pakabą Jos violetiniam garderobui:)
  

2012 m. liepos 24 d., antradienis

Palėpinių pomidorų derlius

Ankstyvą pavasarį kartu su vaikais pasėjom naminių pomidorų. Kantriai daiginom, auginom, persodinom ir išnešėm į palėpę:) Tiksliau prie stoglangių sustatėm. Gerai išbujojo, net teko iš kaimo atsivežti kuoliukų. Kurį laiką vaikai juos buvo pamiršę, bet kai ėmė megztis pomidoriukai, mes drauge eidavom laistyti ir vis laukėm laukėm derliaus.
Pirmieji pomidoriukai. Vaikų išlaukti, keturių mažų rankučių nuskinti:) Dukrytė vis kartojo "adidia adidia", bet paragavusi suprato, kad čia ne uogytės, taigi visą derlių perleido broliui.

2012 m. liepos 19 d., ketvirtadienis

Mano vaikystės kaime

Įkvėpta Aistės nuotraukų po Lietuvos miestelius ir kaimus, antrąją juostą į Zenit‘ą dėjausi jau tiksliai žinodama kur su ja keliausiu:) Tiesa pasakius ne pati dar dėjausi, pagelbėjo Aistė.
Mano vaikystės kaimas Žvyrinka. Čia prabėgo visos vasaros, visos atostogos, daugybė savaitgalių ir švenčių. Čia buvo tikrai gera. Šiandien kaime gerokai tyliau..nėra senelių, nebeliko ūkio, kai kurie pastatai susimetė į kuprą... Mano tėvai atvažiuoja čia praleisti vasarų, na to laiko nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Pakūrena sodyboj pečių ir žiemą, bet nuolat čia niekas nebegyvena. Ir iš tikrųjų man netgi gaila, kad tik dabar susiprotėjau, jog kaimo prisiminimus galiu išsaugoti pagautoj akimirkoj.
Mano pasivaikščiojimai po sodybą...atradimai...prisiminimai...

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Gofruoti batukai

Vasarą kažkaip tingiai mezginėju... Gal kad karšta, o gal kad ilgi ir šviesūs vakarai išvylioja laukan:) Įprastai tokiu metų laiku mezginių krepšys būna padėtas giliai spintoje, bet šįkart teko išsitraukti, nes kaimynystėj nusileido gandrai:) Porelė gofruotų batukų. Pavadinau juos taip dėl gofruoto auliuko. Šis modeliukas tinka jau ūgtelėjusiems pipirams ir pipirėms.
Žydrieji iškeliaus birželį gimusiam Vėjui.


Rožiniai suruošti liepą į pasaulį atkeliavusiai Norbertai.


Šiltų jums pėdučių, mažieji!

2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Prisirpusių uogų vasara

Vasara beveik įpusėjo... Šiemet kaip niekad lietinga ir ne tokia jau karšta, bet vakar parduotuvėj vis tiek išsirinkau trumpą suknutę vasarai:) Gal gi dar bus tų tikrai vasariškų dienų!
Nauja suknutė, o mano palėpėj ir nauja vasariška pakaba. Smagu buvo ją daryti ir dar smagiau fotografuoti. Šalia vis zyliojo mano mažoji ir laukė, kol fotosesijai priskintos uogos atiteks jai:)

2012 m. birželio 29 d., penktadienis

Birželis, 2012/6

Projektėlio pusiaukėlė...
Patinka man birželis. Tie ilgi ir šviesūs vakarai! Ar žinot, kiek trunka ilgiausia metų diena? Smalsumui patenkinti atsiverčiau plėšomo kalendoriaus lapelį - 17 valandų ir 18 minučių. Kai pagalvoju, daug gražaus laiko yra vasarą:)
Šįkart kadras iš kaimo. Dėkui sesei, kad pavalgydinus ir nuprausus vaikus užėmė juos pasakos skaitymu, o aš galėjau ramiai pabraidyti po vakarinę smilgų pievą...

2012 m. birželio 25 d., pirmadienis

Žaluma dvelkiantis pavasaris

Jau neužilgo vidurvasaris, o aš tik dabar prisiruošiau pabaigti ir nufotografuoti savo pavasarinę pakabą:) Ji niekur neiškeliaus, liks manoj palėpėj, manoj spintoj saviems drabužiams:)


Dėkui Rimai už išsamią pamoką, kaip dailiai suvaldyti didelį servetėlės plotą. Vieną popietę abi darbavomės lygintuvu ir, sakyčiau, tikrai pavyko! Dabar laukia išbandymas gautą teoriją vienai pačiai pritaikyti namuose. Palinkėkit sėkmės:)

2012 m. birželio 16 d., šeštadienis

Pinavijos

Bobutė per gimtadienį man visada padovanodavo pinavijų...pivonijom jas vadino. Anksčiausiai, tik prasidėjus vasarai, kaime pražysdavo tamsiai bordinių krūmas, štai jų aš ir gaudavau. Prabėgo nemažai laiko...ir aš vėl prisiminiau tuos gimtadienius su pinavijom. Patinka man šios gėlės, jų spalvos ir kvapas! Ir kaip smagu, kad gimiau birželyj, kai žydi pinavijos:) Ačiū, Lina, visi namai kvepia nuo tavos puokštės. 

2012 m. birželio 15 d., penktadienis

Laukimo akimirkos

Dar vienas susitikimas į mano kuklią fotografijos patirties skrynią. Šįkart buvom beveik keturios merginos:) Kai draugė paprašė įamžinti ją belaukiant vidurvasario gandrų, aš tikrai apsidžiaugiau. Nesu iš tų, kuri pati siūlosi pafotografuoti, o čia net paprašė manęs. Svarbu buvo nesusivėluoti, visko gi būna su tais gandrais... Kai jau suderinom dieną, visą naktį prieš pylė kaip iš kibiro, rytas vėjuotas, šaltas, bet dėkui draugei, kad nepabūgo tokio oro ir atvažiavo. Pora valandų parke tikrai neprailgo, netgi smagiai jos prabėgo.
Gražių ir malonių likusių laukimo akimirkų, Rasa! Ir dar kartelį dėkui jūsų šauniai trijulei:)

  

2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis

Pomidoras spalvotai

Kai gyvenime patinka spalvos, o Nr. 1 yra pomidorai su grietine... Mano mintys ėmė ir sudėliojo pomidorą spalvotai:)
Pomidoro daigas savam derliui. Kai jau sulauksi - duok žinoti, atnešiu ir grietinės:) Spalvota pakaba spalvotai suknelei ir ne tik jai:)
Su gimtadieniu, Aiste! Vasariško ūpo visus metus!

2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

Suruošti į Australiją

Pirmieji spalvotų burbuliukų karoliai atsirado iš vilnos likučių. Norėjau pratuštinti savo rankdarbiams skirtą sandėliuką. Bet kai draugė paprašė nuvelti ir jai tokius, teko vėl pirkti vilnos. Vyras vis stebisi, negi negaliu kur nusipirkti jau nuveltų burbuliukų?... Gal ir galiu, bet nebus tokie, nebus mano velti, aš neteksiu to vėlimo proceso, gal kiek ir nuobodoko, bet taip smagu derinti spalvas ir laukti galutinio rezultato.
Tai pirmasis mano darbelis, keliausiantis taip toli nuo Lietuvos. Karoliai jau suruošti vienai mergytei į Australiją. Tikiuosi patiks ir smagiai nešiosis.

2012 m. birželio 1 d., penktadienis

Vasara

Aš visad jos laukiu. Ji tik baigiasi ir aš jau laukiu, kada vėl prasidės. Vaikystėj vasarą būdavo atostogos kaime. Vėliau atostogos nuo studijų ir mokslų. Dabar?... Pabūti gamtoj... pasitikti saulę... išbraidžioti ryto rasą... pasvajoti hamake... pamatyti vaivorykštę... prisiuogauti smilgą žemuogių... priraugti mamai agurkų... priruošti bliūdą pomidorų salotų... iškepti kepsniukų ant laužo... sugrėbti tėčio pradalgius... prigulti pievoj... panaktinėti prie laužo... pakalbint skubančią boružę... susiruošt į kelionę... nusilakuoti nagus... apsivilkti suknutę... pakelti sparnus ir skristi su vasara:)


2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

Gegužė, 2012/5

Bene labiausiai žydintis mėnuo metuose. Pamilau jį besilaukdama dukrytės. Gaivi žaluma, sužydėjusios obelys ir vyšnios, pakvipusios alyvos ir pakalnutės, laukai „pienių vyno“, tulpės ir narcizai. Šiemet jau ir bijūnai su lubinais mačiau žydi. Tiek daug to grožio, o aš nepasikroviau fotoaparato baterijos:) Pasikroviau, pasikroviau, bet man mieliau buvo fotografuoti akimis, užuosti tą gegužės aromatą, nusiskinti kokį žiedą į namus. O kai kelioms dienoms buvom išskridę į Rodo salą, aš supratau, kaip gegužį pas mus gražu!
Iš gegužės pievinėjimo kaime...


2012 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Ačiū

Man patinka staigmenos...violetinė spalva...bijūnų aromatas...miela kompanija...ir truputis fotografijos:) Todėl negaliu nepasidžiaugti savo šventės violetinėmis bijūnais ir fotografija kvepiančiomis dovanomis. Didelis dėkui visai ciocių kompanijai!


P.S. Puokštės autorė Loreta.

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Pasteliniai veltinio karoliai mažajai

Mažoji jau kuris laikas taikėsi į mano veltinio papuošalus... Namie turėjau įvairių spalvų vilnos likučių... Taip ir gimė šie pasteliniai karoliai dukrytei, kuriuos ji vadina „mamo kolia“. Kol  vėliau burbuliukus, ji vis žaisdavo su jais, o kai nuveltus karolius susiruošiau nufotografuoti, ji stovėjo šalia ir po kiekvieno mano spragtelėjimo vis klausdavo: „Jau?“.  Jau, mažyle, jau:) Dabar kur tik beeina – visur pasipuošus ir pabandyk neuždėti – namie prasideda įnoringas mažos panelytės skandalas:)



2012 m. gegužės 22 d., antradienis

Dryžiapadžiai batukai

Dar viena batukų kolekcija. Šįkart dryžiapadžiai. Pagalvojau, kad mažiausieji dar nevaikšto, guli, spardosi kojytėmis ir padukai visada matomi, tai kodėl gi jų kažkaip nepagražinus:)
P.S. Visi trys turi savo antrąsias poras:)

2012 m. gegužės 15 d., antradienis

Bobutės atminimui

Bobutė aba tiesiog baba - taip visi anūkai ją vadindavome. Visada gera, miela ir be pykčio. Nepamenu, ar kada esu gavusi pylos. Net griežto žodžio iš jos nepamenu. Pamenu gražiausią vaikystę kaime, šiltą guolį prie pečiaus jos lovoj, skaniausią bulvių košę ir perlinių kruopų pienišką sriubą, tą istoriją apie pasiutusią lapę:) Tiek daug šviesių ir šiltų atsiminimų. Gaila, kad mano vaikai nepažinojo mano babos...
Šiandien jos gimtadienis. Pamenu, kaip senelis kasmet padovanodavo jai geltonų vėdrynų. Pats priskindavo, kaimynų pievoj jie augo. Aš ir dabar galiu net parodyti tą vietą, tik nežinia, ar jie ten tebeauga...