Balandžio penkta

Balandžio penkta diena, tiesiog šiuos kadrus paliksiu čia. Gamta vis dar žiemoje. Tiesa, paukščiai nerimsta ir jei užsimerktum, jaustumeisi lyg pavasarį:)

Velykų puokštė

Prasidėjo antras pavasario mėnuo. Ėjo ketvirta balandžio diena. Nuo ryto snyguriavo lengvom snaigėm, kurios įdienojus virto baltos cukraus vatos kąsniais. Vakarop žemė, besikalanti žolė, krūmai ir medžiai buvo visi cukruoti. Pavasaris vis dar neskuba. Bet Velykos jau savaitgalį ir aš pasipuošiau sunkiai besprogstančias vyšnių šakeles.

 

Obelų žydėjimas

 - Paleisk, Daiva. Nespėji su laiku, tai paleisk, nes prievarta pavasario nesuturėsi, - jau kokią savaitę guodžiu save pražiopsotu plukių, neužmirštuolių, kiškiakopūsčių žydėjimu. Užspaudė darbai, paeiliui nuo viruso iškritom visa šeima ir nebūta laiko pabūti gamtoje. Bet reikia pavasarinio žydėjimo akims ir nieko negaliu su savim padaryti. Sveikus išleidžiu į kasdieninį veiksmą, ligotus apkamšau, o pati išeinu pabraidžiot po apylinkes.

Obelys žydi! Ir kvepia taip saldžiai, jog rodos kvepiu į save visą bičių suneštą pavasarinį medų:) Aš nepasidaviau! Kai ką paleidau, bet dalį sugavau:)

Pavasario žydėjimas

Kol nefotografavau, rodos, tol visai nepastebėdavau pavasarinio žydėjimo. Jis ateidavo ir praeidavo tarsi be pėdsako. Bet man taip gera, kad taip praėjo ne visi mano pavasariai! Jau kuris laikas jų labai laukiu. Stebiu pumpurus, kaip keičiasi jų spalva ir kaip jie brandina žiedus. O tada jau išsprogsta baltas kvapnus pavasario žydėjimas!

Fotografuoju ir vis įkišu nosį jam užuosti.

- Mama, kam tu taip? - klausia dukra.

- Kad prisiuostyčiau visiems metams, kad neužmirščiau iki kito pavasario, kaip jis kvepia.

Obelų žydėjimas

Kai pavasaris pagaliau sušyla, o vasara jau lipa jam ant kulnų, soduose, pakelėse, pievose visu baltumu žydi obelys. Sujudinti vėjo, žiedlapiai šoka lengvumo valsą, o gausoje pasislėpę stipriausieji žiedai brandina rudenio paslaptis.

Tortadienis!

- O tai koks tortas tau labiau patinka: Tinginys ar Trupininis?

- Perpus, bet šį gimtadienį noriu Trupininio!

Taigi, savo pirmajam jubiliejui dukrytė pasirinko Trupininį tortą. Vaikai auga, o kepiniai visai nesikeičia. Šįsyk jau brolis tarkavo tešlą ir išgelbėjo skardą trupinių nuo degesių fiasko:) Mažoji išpiešė saldaininius skaičiukus. Jau visi 10! O mano paskutinis akcentas buvo obelų žiedai.

Už lango vis dar karantinas. 63 karantino diena. Gerai, kad gimtadienio tortams jo nėra!

Pavasario kvapai

Beveik savaitgalis. Nors per karantiną visos dienos kažkokios vienodos patapo. Dirbam, mokomės, ilsimės, valgom ir patriukšmaujam visi krūvoj. Tad paįvairinimui išsiruošėm į sodybą beveik nuo savaitės vidurio. Orai nenuvylė! Pavasaris įsuko į svaiginamus žiedų kvapus. O kuom jums kvepia pavasaris? Pats ankstyviausias man kvepia beržų sula, o šis bežaliuojantis - ievomis. Visai norėčiau kokio hamako jose:) 

Ievų žydėjimas

Ievų žydėjimas ir nėr čia ką daugiau bepridurt:)

Atvelykis

Samanoti dukrytės margučiai iš arti.

Prisirinko samanų ir sudėliojo visaip kaip ant kiaušinių. Tuomet aprišom kiaušinius nailoniniu audiniu ir merkėm virti į dažus. Gavosi kosminiai zigzagai su svogūno lukšto lašeliu:)

Karantininės Velykos

Ir kas galėjo patikėt, kad gyvenime klius karantininės Velykos. Be gausaus šeimos susitikimo, artimųjų ir draugų lankymo. Visa laimė, kad galėjom pavasario šventę švęsti sodyboje gamtoje. Kažkaip atlaikiau šventinius maisto iššūkius ir sekmadienio rytą atriedėjo ant stalo spalvoti margučiai:)

Marginom mudvi su dukryte. Prisirinkom žalumos, svogūnų lukštų ir nėrėm į kūrybą. Šių metų dukrytės pasiūlytas atradimas - samanos. Niekad nepagalvojau, kad tokius gražius kosminius zigzagus išpieš jos!

Šviesių ir sveikų Jums savų Velykų!

Pasiruošę sulaukti Velykų

Taip, kaip Kalėdoms eglutė, taip Velykoms man būtina pavasariu dvelkianti puokštė. Iš karantininių pasivaikščiojimų su sūnum atsinešėm pumpurais nusagstytų šakelių. Nespėjau namie kaip reikiant rankų nusiplauti, o dukrytė jau spėjo velykiškai papuošti šakeles:)

Pasipuošus laukti jaukiau ir smagiau!

Pavasario stiprybė

Dukrytė sako, kad pavasariui karantinas negalioja. Ir tikrai, kol žmonės lieka namuose ir mėgina prisitaikyti gyventi karantino sąlygomis, pavasaris keliauja savo įprastu ritmu. Bunda, krauna žiedus, skleidžia kvapus, puošia žemę ir suteikia vilties, kad kažkada izoliacija pasibaigs. Mes vėl būsim laisvi apkabinti tėvus, aplankyti draugus, susitikti su kaimynais, nusiimti kaukes ir keliauti.

Dubenėlių trijulė

Dubenėliai nulipdyti jau seniai, kai nebuvo jokio karantino, kai galėjau lankytis pas Audronę ir su jos pagalba kurti tai, ko užsigeisdavo mano vaizduotė:) Trys, nedidukai, skirtingų spalvų, su šiek tiek blizgučio glazūra. Pagaliau susikaupiau juos nufotografuoti ir parodyti.

Tinkami ne tik kiaušiniams, bet viskam, ko norisi ar reikia truputėlio:)

Darbai nelaukia

Gimtadienis!

Ji visą savaitę pilna parako! Trykšte trykšta džiaugsmas ir energija, kad pagaliau jos gimtadienis! 

- Užmigsiu ketvirtadienį, pabusiu penktadienį ir į mokyklą eisiu jau gimusi, - samprotauja ji.

O aš kažkur lėtai iš paskos. Rodos, neskubėsiu ir laikas niekur nebėgs, ji neskubės užaugti. Naivu...

Su gimtadieniu, dukryte!

Mamos rytui

Apie buvimą mama. Kuomet užsinori pakilti virš kasdienybės blynų, trijų pagamintų patiekalų ir išgirsti "nevalgysiu", virš pilnos skalbyklės įtartinų dėmių, virš ankstyvų rytų ir ruošos vėlai vakare, virš nesutarimų ir derybų, virš 88 nevalytų dantų, tuomet supranti, kad užtektų tik trumpo skrydžio ramiam kavos puodeliui, nes būti mama yra gera.

Visas kavos rinkinukas nulipdytas mano pačios rankomis: puodelis, lėkštelė ir šaukštelis. Kanapėta glazūra dailiai derėjo prie kriaušių žiedų. O rytinė kava ant lieptelio puikiai pakėlė ūpą visai dienai.

Linkiu visoms mamos, jei kartais norisi užsimerkti, tai tik todėl, kad atsimerkus kvapniai garuotų kavos puodelis:)

Madeira

Madeira - tai Portugalijai priklausanti vulkaninės kilmės sala Atlanto vandenyne. Labai norėjome su vyru šią salą parodyti ir vaikams, tad šį pavasarį grįžom į ją su vaikais ir draugais.

Tai be galo graži, nuolat žalia, gėlėta, levadomis išvagota, kalnuota ir vandenyno apsupta sala! Saloje vos keletas smėlėtų paplūdimių, kurių mes neatradom. Bet stačios į vandenyną krentančios uolos užgniaužia kvapą dar labiau. Vietiniai žmonės čia svetingi, maistas skanus, tik reikia tinkamai pasirinkti kavines. O svarbiausia, ši sala puiki keliautojams. Joje daugiau nei 2000 kilometrų levadų, šalia kurių yra pasivaikščiojimo takai. Salos viduryje galima pasivaikščioti kalnuose. O esant ūpui ir atradus kokį takelį, galima prasieiti pakrante palei vandenyną. 

 

Jaukių Velykų!

Manasis velykinis įkvėpimas:)

Happy Easter!

Frohe Ostern! 

Dažyti margučius

Vaikystėje kiaušinių dažymas Velykoms buvo savotiškas ritualas. Laukdavau jo. Baba iš kamaros traukdavo induose sukauptus kiaušinius. Man buvo patikėta juos nuvalyti, apžiūrėti, ar nėra įskilusių, suskaičiuoti (kad nenudažytume per mažai!), o tada jau dažydavom. Visi, kas turėdavo ūpo, jėgų ir laiko. Šimtą kiaušinių išmarginti gi ne juokas! Geriausiai prisimenu, kaip margindavom kiaušinių lukštais ir visokiais iš lauko suneštais žolynėliais. Taigi ir dabar, kai į mano vaikystės roges jau įlipo mažoji dukrelė, nieko mandro neišradinėju ir dažau kaip vaikystėj.

Tik kiekiai šiandien jau gerokai mažesni, bet užteko ir mano, ir dukrytės kūrybai. Kol buvau išėjusi į savo marginimo meditaciją, štai ką savom rankelėm ir savo fantazija sukūrė mažoji.

Belaukiant Velykų

Aš tikrai nesitikėjau, bet man gavosi apie tai net negalvojant. Retas patyrimas keramikoje, kai viskas eina tarsi sviestu patepta. Kai geras storis, tobula forma, norimas glazūros padengimas. Ir molis klauso. O gal aš jo tiesiog per daug nekankinau? Audronė vis mokina, kad molis nemėgsta būti per daug glotninamas.

Iš viso malonaus patyrimo gimė va toks dailiai subtilus dubenėlis. Kaip tik pasiruošęs ateinančioms Velykoms. Geras jausmas, kai savoj virtuvėj lentynoj pūpso savo rankom nulipdytas dubenėlis:)