Viržių saugotojai dinozaurai

Jau kuris laikas Pho ceramics studijoje akį džiugina didieji žvėreliai vazonai. Jie tokie pat mieli, kaip ir mažieji žvėreliai, tik savyje talpina daugiau. Šįkart į juos sutupdžiau šilinį viržį ir dailų pilką krūmelį kalocefalą. Viržiai - mano mėgstamiausios rudeninės vazoninės gėlės, o tokiuose vazonuose jos atrodo dar didingiau:)

Daug riešutėlių vilko pilve

Rudenį daug visko sunoksta. Pho ceramics didieji žvėrelių indai puikiai tinka bet kokioms rudenio gėrybėms. Šįkart vilko pilve įsitaisė šviežutėliai lazdyno riešutėliai. Mums šeimoj šviežūs riešutai patys skaniausi. Dar nepametę savo žalių sijonėlių, viduje balti, traškūs ir sultingi. Pririnkau pilną vilką ir surengiau ant lieptelio tikrą puotą!

Dubenėlių trijulė

Dubenėliai nulipdyti jau seniai, kai nebuvo jokio karantino, kai galėjau lankytis pas Audronę ir su jos pagalba kurti tai, ko užsigeisdavo mano vaizduotė:) Trys, nedidukai, skirtingų spalvų, su šiek tiek blizgučio glazūra. Pagaliau susikaupiau juos nufotografuoti ir parodyti.

Tinkami ne tik kiaušiniams, bet viskam, ko norisi ar reikia truputėlio:)

Mano didysis puodelis

Aš tokio ir norėjau. Didelio, kuris talpintų daug kavos ar arbatos. Jaukaus, kuris leistų ilgai mėgautis karšto gėrimo pertraukėle. Tokio, kuris ilgam ir užtikrintai sušildytų rudenį ar žiemą. Ir svarbiausia, jis turėjo būti patogus ir malonus rankai.

Audronė padėjo mano vizijai virsti realybe! Su  jos pagalba puodelis gavosi kaip nulietas. Ir kartais aš jo net pasigendu indaujoj, nes sūnus mielai mėgaujasi sava kakavos pertraukėle.

Nešini slyvomis

Vis negaliu atsidžiaugti Audronės padovanotais antilopės ir vienaragio dubenėliais. Jie tokie mieli ir tiek daug visko gali talpinti, panešti ar pasaugoti. Nebetaupau jų progai, mėgaujuos čia ir dabar. O kai aš nesinaudoju, vaikai jau pasiskirstė kuris kurio:)

Dabar pats slyvų sezonas. Nusipirkau tiek, kad užteko jiems abiems!

Daug mėlynumo

Vidurvasarį vasara tiesiog noksta nuo uogų. Daug spalvų ir skonių, dydžių ir formų, daug skanumo su atostoginiu vasaros prieskoniu.

Šįkart ant manojo lieptelio įsitaisė vasariškai nusiteikę mėlynai raguoti Vienaragio ir Avino dubenėliai su mėlyno saldumo šilauogėmis.

Žvėreliai atkeliavo iš Pho ceramics studijos. Jie mėgavosi jaukia vasaros popiete, o kai kas laukė atbyrančių uogų su pienu ir cukrumi:)

  

Peru dvasios pilnos taurės

Kas paneigs, kad geroje draugijoje gimsta puikūs dalykai?:)

Iš šalies stebėjau visą procesą, kol Audronė Pho ceramics studijoje kūrė Peru dvasia alsuojančias taures. Tadam - baigta ir gražu! Norėčiau nufotografuoti, bet viduj nedrąsu, kaip tokį grožį gražiai perteikti. Brandinau viduj mintį, dėliojau vizijas, kaupiausi, kol vieną dieną parsinešiau iš Audronės taures. Ir tuomet net pati gamta prisijungė prie mūsų draugijos ir padėjo sukurti gražias nuotraukas.

Vasarą rūkas retas reiškinys ir kas galėjo pagalvoti, kad būtent šį birželio rytą jį sutiksiu! Pirštų galiukais per vandenį, užgniaužusi kvepavimą ruošiau rytinius kokteilius, kad neišgąsdinčiau rūko. Teko greitai suktis, nes ilgai neketino jis pozuoti. Pirmuosius kadrus padariau 4.21 val. ryte! Ir jei ne taurės, būč pramiegojus tokį grožį!

   

Lubinuos

Man be galo buvo smagu, kai iš Audronės gavau dovanų šiuos du dubenėlius!

 

Mano išeiginiai indai, nors Audronė sako netaupyt ir naudot kasdien:) Vienaragis ir antilopė. Kaip visada nuo iki skrupulingai sukurti Pho ceramics studijoje.

Galvojau, kur gažiai šiuos žvėrelius paganyti? Ogi pakeliui į sodybą pilna pieva lubinų žydėjimo! Paprašiau sūnų, kad su dviračiu parvežtų ir gavau visą glėbį pačių gražiausių žiedų. Ankstų rytą saulei kylant tupdžiau žvėrelius lubinuos ir džiaugiaus, kokie jie gražūs:)

Suporuoti dovanų

Rodos viskas bėgte gamtoj. Tik ieškojau žydinčių obelų, štai jau pievose užaugusios smilgos viešpatauja. O aš naivuolė dar tikėjausi rasti pienių pūkų. Fotogeniškai juos sutupdyti į dubenėlius. Nė kvapo. Suskubo išskristi kas kur nuo gūsingo vakarų vėjo. Teko ekspromtu interpretuoti ir iš pievinėjimų atsinešti žydinčių kmynų. Irgi fotogeniški:)

Su gimtadieniu, Aiste! Tegul gyenimas neskuba, o pačios gražiausios ir mieliausios akimirkos užsibūna ilgėliau:) Dubenėliai pritaikomi viskam ir bet kam.

Mamos rytui

Apie buvimą mama. Kuomet užsinori pakilti virš kasdienybės blynų, trijų pagamintų patiekalų ir išgirsti "nevalgysiu", virš pilnos skalbyklės įtartinų dėmių, virš ankstyvų rytų ir ruošos vėlai vakare, virš nesutarimų ir derybų, virš 88 nevalytų dantų, tuomet supranti, kad užtektų tik trumpo skrydžio ramiam kavos puodeliui, nes būti mama yra gera.

Visas kavos rinkinukas nulipdytas mano pačios rankomis: puodelis, lėkštelė ir šaukštelis. Kanapėta glazūra dailiai derėjo prie kriaušių žiedų. O rytinė kava ant lieptelio puikiai pakėlė ūpą visai dienai.

Linkiu visoms mamos, jei kartais norisi užsimerkti, tai tik todėl, kad atsimerkus kvapniai garuotų kavos puodelis:)

Povelykinės salotos

Kai po Velykų atlieka virtų kiaušinių, o jų atlieka visada, ateina laikas povelykinėms salotoms. Kad maistas nenueitų vėjais ir netektų išmesti, improvizuoju su virtais kiaušiniais. Kaime po Velykų visad būdavo pikantiška mišrainė:) Aš sudėjau į savo nulipdytą dubenėlį šiek tiek lengvesnes salotas.

Produktai:

virti kiaušiniai (aš dėjau putpelių, bet tinka ir vištų)

šaltai rūkytos lašišos filė

pomidorai

avokadas

salotos lapai

mėlynasis svogūnas

Visus produktus (kiekiai iš akies) susmulkinau pagal nuotaiką. Paskaninau sezamo sėklomis ir užpyliau Kretos alyvuogių aliejaus. Skanu ir sotu:)

Belaukiant Velykų

Aš tikrai nesitikėjau, bet man gavosi apie tai net negalvojant. Retas patyrimas keramikoje, kai viskas eina tarsi sviestu patepta. Kai geras storis, tobula forma, norimas glazūros padengimas. Ir molis klauso. O gal aš jo tiesiog per daug nekankinau? Audronė vis mokina, kad molis nemėgsta būti per daug glotninamas.

Iš viso malonaus patyrimo gimė va toks dailiai subtilus dubenėlis. Kaip tik pasiruošęs ateinančioms Velykoms. Geras jausmas, kai savoj virtuvėj lentynoj pūpso savo rankom nulipdytas dubenėlis:)

Sunkiems rytams

Būna tokių rytų, nors ir pavasarinių, kad vos vos pramerki akis. Net nesinori keltis iš lovos. Kuitiesi kuitiesi ir, rodos, jei užsiklosi kaldra galvą, ryto kaip nebuvę. Vėl tamsi naktis ir sapnų karalystė. Bet jei kas į lovą atneštų mano mėgiamos latte kavos, rytas mane nugalėtų!

Pho ceramics lapučių kompanija kaip tik skirta sunkiems rytams nuspalvinti. Mažieji lapiukai lauks su espresso kava, o lapė vaišins gardumynais. Šį kartą turėjau džiaugsmo fotografuoti visą šeimyną!

Burbulai

Vis dar dovanos dovanos, nors Kalėdos jau liko toli užmaršty po spėriai bundančiu pavasariu. Šie burbuliuoti kaklo papuošalai iškeliavo į Šveicariją draugės mergaitėms.

Rodės, kas gi čia sunkaus juos padaryti! Tačiau realybėje laiko ir kruopštumo iš manęs šie burbulai pareikalavo daugiau, nei molinis dubenėlis. Bet kai rezultatas džiugina, tai su malonumu prisimenu ir visą darbo procesą:)

Šokoladinis dubenėlis

Nedrąsiai pakavau dar vieną savo keramikos kūrinį dovanų. Ir tas jausmas, kai gauni žinių, jog dovana maloniai nustebino ir patiko, yra lygiai toks pats, kaip dovana džiaugiasi pati gimtadieninkė:) Gera nustebinti, malonu pradžiuginti ir man.

Simona, su tortadieniu! Ir neskaičiuok metų. Linkiu kuo daugiau šypsenų, saldžių šypsenų!

Žaisliukai

Eglės namuose dar nėra, bet jau tuoj tuoj tas laikas, kai gruodis įpusės ir tempsiu vyrą parnešti žaliaskarės. Šiais laikais, aišku, galima eglutę užsisakyti ir internetu, bet man gyvai rinktis smagiau. Savo pažadą išpildžiau - lentynoje laukia nauja girlianda. Ir savo rankomis darytų žaisliukų turiu:)

Dubenėliai riešutams

Kai ateina ruduo, mano vaikai mėgsta riešutauti. Ne, patys neina į mišką, bet kai nuperku šiųmetinių riešutų, tai triaukši juos kaip voverės :) O kad lukštenti riešutus būtų ne tik smagu ir skanu, bet patogu ir gražu, daviau savo jau senokai nulipdytus dubenėlius.

Vienas riešutams, kitas kevelams, o viskas, kas išlukštenta, į burną.