Su šventėmis!

Su šventėmis! Tegul būna jauku, džiugu ir tikra.

Vis dar skaniausi kūčiukai

Kasmet išbandau naują kūčiukų receptą, bet finale iškepu vis dar skaniausius kūčiukus pagal Beatos receptą. Šįkart atitaikiau sau aguonų kiekį, tad nusprendžiau iš naujo surašyti visą receptą.

Tešlai reikės:

500 g miltų

250 ml pieno

7-10 g sausų arba 20 g šviežių mielių

100 g cukraus

žiupsnelis druskos

2 šaukštai aliejaus

20 g aguonų (2 valgomieji šaukštai)

 

Truputį, iki kūno temperatūros, pašildau pieną. Šiek tiek pieno sumaišau su sausom mielėm. Likusį pieną išplaku su druska, cukrumi ir aliejumi. Supilu mieles ir viską išmaišau. Įberiu truputį persijotų miltų ir sumaišau, kol gaunasi tirštoka, bet neminkoma tešla. Dubenį su tešla uždengiu rankšluosčiu ir leidžiu pusvalandį šiltai pastovėti.

Tuomet supilu likusius miltus, aguonas ir suminkau tešlą. Ji turi pasidaryti minkšta, blizgi ir nelipti prie rankų. Tada vėl uždengiu, statau šiltai ir leidžiu tešlai pakilti 1-1,5 val. Tešlos turi kone padvigubėti. Pakilusią tešlą vėl suminkau, išspaudžiu iš jos orą. Ir jau galima daryti kūčiukus! Gnybiu po nedidelį gabalėlį tešlos, vynioju volelį, pjaustau mažyčiais gabaliukais ir dedu į kepimo popieriumi išklotą skardą.

Orkaitę įkaitinau iki 190⁰C, kūčiukus kepu apie 10 min. Kepimo laikas priklauso nuo kūčiukų dydžio, tad žiūriu, kai jie gražiai paruduoja, tuomet ištraukiu.

 

 

 

Šįkart su dukra paeksperimentavom. Kepėm trijų dydžių kūčiukus: didelius kone drambliukus, vidutinius normalius ir mažulyčius. Kepimo laikas variavo nuo 6 iki 12 min. Mažiausiuosius reikia labai saugoti, kad nesudegtų.

Kūčiukams leidau pilnai atvėsti. Šiek tiek sudėjau į atvirą vazelę ir jie visi po dienos kitos tapo traškūs. Skaniausi buvo mažiausi, nes didesni tapo kietoki. Likusius supyliau į uždaromą stiklinį indą ir jie visi išliko minkšti.

 

 

Mano pastebėjimas: jei norit, kad kūčiukai išliktų minkšti, bet netaptų lyg guminiai, prieš dedant juos į uždarą indą reikia leisti pilnai atvėsti. Aš kepiau vakare ir per naktį palikau ne pilnai uždengtame dubenyje. Ryte tuomet supilsčiau į uždarus indus.

 

Kasmetiniai sveikinimai

Suslogavau, tupiu tarp sienų keturių ir dirbu iš namų... Bet kaip gerai, kad turiu mažą pagalbininkę, kuri į paštą nunešė pundelį šiųmetinių popierinių sveikinimų. Tikiuosi, nukeliaus laiku ir saugiai.  

Man gražiausius atvirlaiškius radau favoritepostcard.

Adventas 4

Dega, šviečia ir šildo jau visos keturios. Paskutinis sekmadienis prieš Kalėdas. Namuose jau džiugina akis ir širdis draugų padovanota eglutė. Liko paskutiniai pasiruošimo akcentai ir nesinori niekur skubėti.

Adventas 3

Laiko lieka vis mažiau. Dienos dar vis trumpėja. Bet šventės artėja! Advento žvakių papuošimas puikiai laikosi. Kerpės ir samanos sudžiuvo ir dailiai užsikonservavo keturioms savaitėms:)

Adventas 2

Truputėli snyguriuoja ir antra žvakelė praneša, kad palengva keliaujam link Kalėdų.

Adventas

Kasmet Advento žvakėms norisi kažkokio naujo papuošimo. Vis dar neišdrįstu sumeistrauti vainiko, bet ir padėkle papuoštos žvakės atrodo šventiškai.

Šįkart papuošimais pasirūpinom su dukrele ankstėliau. O ir gerai, nes sekmadienio rytą žemę nuklojo baltutėlis sniegas. Iš gamtos atsinešėm samanų, kerpių nuo medžių ir kažkokių raudonų uogelių nuo krūmo. Keturios žvakės, šiek tiek gamtos gėrybių koliažo ir vualia!

Niekas nesušildo taip Kalėdų laukimo, kaip liepsnelės. Ryte gerai dienai palinkėti, vakare prie vakarienės, o ir dieną nušviesti, kai pasaulis aptrauktas cepelininiu dangum.

Adventas 4

Paskutinis savaitgalis prieš labiausiai apšviestą žiemos šventę. Kai už lango temsta anksčiausiai ir naktis būna ilgiausia, namuose švieselių daugiausia:) Labai norėčiau sau, artimiems ir draugams padalinti švieseles, kad viduje šildytų ir džiugintų, kad įžiebtų šventę ir neleistų jausti vienišu.

Dega visos keturios žvakės. Tuoj tuoj ir nutiks Kalėdos. Kiek neįprastos, karantinuotos ir nuotolinės su artimaisiais, bet atšvęsim jas!

Sveikinimai spėjo išskristi

Kasmet išsiunčiu krūvelę ranką rašytų žieminių sveikinimų ir linkėjimų. Šiemet, kai susitikimai ir apsikabinimai apsiribojo tik iki savos šeimos rato, atvirlaiškiai tapo dar labiau šiltesni ir brangesni. Spėjau dar iki karantino išsiųsti ir nudžiuginti visus, kuriuos norėjau.

Keleta naujų mano atvirlaiškių išleido favoritepostcard.

Adventas 3

- Mama, tu tik nepamiršk uždegti šiandien trečios žvakės, nes kitaip Kalėdos neateis! Nors ir žinau tą paslaptį, kad Kalėdos tikrai tikrai ateis, bet pritariu dukrytei, kad trečia žvakė būtina:)

Grožis ir ramybė tos liepsnelės. Tik reikia nepamiršti užpūsti dienai baigiantis.

Adventas 2

Keletas paskutinių dienų kaip niekad niūros, rodos ir neįsidienoja. Todėl akį ir širdį džiugina visos švieselės, žvakės ir girliandos namuose. Skaičiuojam dieneles toliau ir labai džiaugiamės draugų kalėdine dovana - gavom iš kojų verčiantį kėnį! Bet dabar dar ne apie kėnį, o apie Advento žvakes, kurios laikosi puikiai, niekas nevysta ir nedžiūna.

Adventas

Metai prasisuko ir vėl Adventas. Tik kiek kitoks, su daugiau nerimo dėl koronaviruso, su mažiau šventiškos nuotaikos ir minimaliai apribotu pasibuvimu su artimaisiais... Bet laiko nesustabdysi, tad šeimoje su vaikais vėl jungiame Advento skaičiuoklę.

Šįkart keturios aukštaūgės žvakės įsitaisė tarp kankorėžiukų ir mėlynojų. Vaikai padėjo pritvirtinti žvakes dėžutėje, o paskui jau buvo mano meditacija:) Paslėpiau dar keletą anyžių dėl kvapo.

Dičkiui procesas jau buvo kiek nuobodokas, o mažoji ūgtelėjo tiek, kad pati įdegė pirmąją žvakę.

Boružėlių mylėtojai

Mintyse ilgai išnešiotos, su drauge Rasa techniškai įgyvendintos, mano pačios didžiausios kada nors veltos šlepetės mielai sesei dovanų. Būtinai turėjo būt boružėlė, nes kaip be jos, kai sesė tiesiog dievina boružėles:)

Žalioj žydinčių dobiliukų pilnoj pievoj įtupdžiau gimtadienį švenčiančią boružėlę:) Mąsčiau, kad visa dekoracija bus plokščia, bet čia draugė Rasa: "O tu negali iškilios jos padaryt?". "Galiu!". Žodžiu, aš dariau, perdariau, o draugė akylai viską stebėjo. Gavosi puikiai!

Statistika: beveik 42 dydžio šlepetėms sunaudojau 200 g N.Zelandijos karšinio. Dobiliukų prisodinau iš viskozės ir vilnonio siūlo, o pievos šeimininkė - iškili boružėlė. Padai tepti lateksu.

Nepražiopsokit Naujų Metų!

O Naujais linkiu daug pirmų kartų!

Su šventėmis!

Linkiu pačių šilčiausių šventinių istorijų!

Ketvirtoji Advento savaitė

Paskutinės dienos. Bene viskas jau suruošta, trūksta tik pačių Kalėdų:)

Laikas pasveikinti

Kasmetinė, graži ir laukiama mano tradicija - pasveikinti atvirlaiškiais visus, kuriuos norisi. Šiemet ir vėl iš favoritepostcard gavau atspausdintų atvirlaiškių su manosiomis nuotraukomis. Gavosi toks apmegztų Kalėdų pundelis:)

Pasveikinkit ir jūs savo artimuosius, mylimuosius, brangiausius. Popieriniai sveikinimai ir linkėjimai labai sušildo!

Trečioji Advento savaitė

Kai įsižiebia trečioji Advento žvakė, laukti lieka vis mažiau. Pusiaukelė. Mūsų šeimoj pats laikas puošti Kalėdų eglę!

Antroji Advento savaitė

Kalėdų laukimas įgauna pagreitį. Aplinkui vis daugiau skubėjimo, rodos, ir eilės ilgesnės prie dovanų, ir kamščiai didesni... O norėtųs ramumo, jaukumo, šiltumo. Šįvakar su vaikais išpiešėm meduolius ir buvo gera kurti, neskubėti, pabūti kartu. Jaukumu mus džiugino antroji uždegta Advento žvakė.

Linkiu ramaus laukimo ir jums visiems.

Adventas

Lietuvių patarlė sako "ruošk žiemai roges vasarą", tai va pasiruošiau. Dar vasaros pabaigoje prisirinkau kerpių, kankorėžių ir suraizgiau mintį, kaip atrodys Advento vainikas. Tiesa, ir vėl ne vainikas, o keturios žvakės jau tradicija tapusioje toje pačioje keramikinėje lėkštėje.

Gyvybingumui, spalvotumui ir smagumui pasėjau rausvųjų pipirų:) Man pačiai labai patiko rezultatas, vaikams irgi. Mažesnioji vis komentavo kūrybos procesą, o didysis uždegė pirmąją Advento žvakę.

Viliuosi, kad puošmena atlaikys visą laukimo laiką. Iš patirties galiu pasakyti, jog samanos prašosi kasdieninio drėkinimo, eglių šakelės po kurio laiko palieka be spyglių, baltauodegės meškytės uogos susiraukšlėja, nužydėjusios rykštenės nusipukuoja. O išdžiuvusios kerpės pasirodė tvirtos ir nepretenzingos:)