2016 m. gruodžio 30 d., penktadienis

Arbatų karalienė

Skubi skubi aplink tas šventes, o vieną dieną ima ir sustoja viskas. Čia ir dabar. Tarp ligų. Pirmą kartą taip. Be klegesio, be pasidžiaugimo dovanomis. Kai puse šeimynos iškrenta, kitai pusei tenka būti ypač stipriai. Būni viskuo: gydytoja, patalų kedentoja, ramintoja, galvelės glostytoja, ramaus miego saugotoja, išrankaus maisto gamintoja, pasakų skaitytoja, bacilų rinkėja ir šimto arbatos puodelių karalienė:) O laikas taip lėtai slenka... Atrandi nespėtų išdovanoti kalėdinių meduolių prie dar vieno puodelio arbatos:)
Būkit sveiki ir nesirkit!





2016 m. gruodžio 24 d., šeštadienis

Su šventėmis!

Linkiu, kad šventėse sustotų laikas, kad nereiktų niekur skubėti, kad aplink būtų mylimi artimieji ir draugai, kad namus puoštų girliandos, kad širdyje būtų ramu ir gera, kad aplink būtų gražu ir jauku, kad lauke prisnigtų pusnis baltumo, kad Kalėdų Senelis atneštų dovanų laimę!

2016 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Žieminiai sveikinimai

- Mama, iki Kalėdų liko 10 dienų, - bepusryčiaudamas sūnus ramiai skaičiuoja likusias dienas iki Kalėdų. O mano galvoj verčiasi lapeliai su priminimais, darbais, dovanomis, kepiniais ir dar nežinia kuo! Kaip pavydžiu vaikams to laukimo ir ramybės. Aš irgi laukiu, tik mano ramybė kažkur dingo toms 24 laukimo dienoms. Na, bet vieną priminimą šįryt išbraukiau:)


Kaip ir kasmet pundelis atvirlaiškių ir keletas siuntinių jau iškeliavo. Dėkoju favoritepostcard už naują šūsnį išleistų mano atvirlaiškių!

2016 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Veltinio sagė dovanų

Taip jau nutinka, kad artėjant Kalėdom būna pats dovanų įkarštis. Apmąstyti, parinkti, surasti, supakuoti ir galiausiai įlindus pro kaminą palikti po egle:) O kartais dovaną sukuriu ir padarau pati.
Trisluoksnė veltinio sagė dar iki Kalėdų atiteks draugei, nes gruodį ne tik būna Kalėdos, gruodį draugai švenčia ir gimtadienius:)

2016 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

Keturios savaitės laukimo

Šiemet Adventas prasidėjo dar lapkričio pabaigoje, bet aš Kalėdų pradedu laukti gruodį. Tai tas mėnuo, kuris metuose labiausiai pripildytas laukimo ir šviesiausias nuo žvakių liepsnelių ir spingsinčių girliandų.
Kad vaikai nepasimestų laukime, padarėme visi kartu namuose Advento vainiką. Na iki tikro vainiko čia daugokai trūksta, nes jis net nesiruošia kabėti:) Bet svarbiausia juk keturios žvakės. Įtupdėme jas į lėkštę tarp samanų, bruknių lapelių ir baltauogės meškytės uogų.



2016 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Putinų raudonumo

Visą vasarą jis tykiai augo pievoje tarp alksnių. Nei mačiau pavasarį jį žydint, nei pastebėjau užsimezgusias uogas vėliau. Tik rudenį, kai medžiai liko pliki be lapų, iš savo terasos užmačiau jo raudonumą. Putino uogos ganėtinai rūgščios, kiek kartokos. Vaikų nelabai suviliosi tokiu skanėstu, bet nuotraukose jos moka puikiai pozuoti:)
Šįkart ne uogos prie papuošalo, bet papuošalas prie uogų prisiderino. Ir mano palėpėje jis ilgai neužsibuvo, jau padovanotas raudonos spalvos mylėtojai.


Statistika: 60 cm ilgio, užsegimo dėka pora centimetrų galima dar prailginti.

2016 m. lapkričio 11 d., penktadienis

Bus ir antras

Pabiro rudeninis leliukų derlius. Kai kuriems batukus numezgiau dar vasarą. Šiandien skaičiuoju, ar visos suplanuotos pėdutės jau šiltai apautos. Pasirodo poros batukų dar trūksta. Gerai, kad turiu laiko, kol plikos pėdutės saugiai tupi mamos pilvelyje:)
 

2016 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Ilgas ir šiltas

Sniegas jau pasveikino lapkritį.
- Mama, bet lapkritis dar ruduo.
- Matyt, žiema, jei sninga:)
Šįryt lengvai dar ant nespėjusių nukristi rudeninių lapų šoka snaigės. Taip gražiai šoka, kad net nesinori skubėti prasieiti lauku. Pagalvoju, jog pačiu laiku mano virbalai ėmė raizgyti ilgą ir šiltą šaliką:)

2016 m. spalio 25 d., antradienis

Žali vėžliukai

Jau tas ruduo, kai stiprus vėjas plėšia paskutiniuosius lapus. Gausus lietus priploja prie žemės rudeniškai spalvingą paklotą. O dar taip neseniai vaikai čiūžavo per lapus pasišokinėdami! Vis labiau gūžiesi ir sukiesi į šiltesnius drabužius. Vis dažniau kaitiesi arbatos.
Ruduo persirito į antrą pusę, o aš su rankdarbių fotografavimu pargrįžau namo. Žinau, kad neilgam, tik pralauksiu šį žvarbų rudenį:)

2016 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

Ant klevo lapo

Turiu draugę, kuriai labai patinka oranžinė spalva. O mano draugės draugė laukiasi rudeninio leliuko. Taigi buvo labai paprasta išrinkti batukams spalvą:) Jau šį rudenį jie šildys mažas mergytės pėdutes.

2016 m. spalio 3 d., pirmadienis

Mažosios varlytės

Savaitgalį, kai visu savo gražumu šėlo bobų vasara, ant mano megztų batukų užšokavo mažosios varlytės:) Prisiderinusios prie žalsvos vilnonių siūlų spalvos ir prie nunokusių putino uogų. Su sūnum į fotosesiją prisiviliojom ir gyvą varlytę. Vikrios jos. Pajutusios dar nespėjusį atvėsti ežero vandenį, greitai iššoliuoja iš vaikiškų delnų. Viena buvo lėtesnė, o gal drąsesnė?:)
- Mama, aš jai paglosčiau galvytę, kad leidosi nusifotografuot, - tarė sūnus grąžindamas ją pas šeimyną. 

2016 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Ruduo rudai

Su rudeniu atkeliauja ramybė. Jei jau ne visiška, tai tikrai sulėtėja vasaros tempas. Sutrumpėja dienos. Išsitęsia vakarai. Kokia protinga gamta, kai mums duoda laiko atsikvėpti.
Kartu su rudeniu į mano rankas atkeliauja mezginukai. Šįkart batukai prisiderino prie rudens - rudi šalia rudeniškai nusiteikusių švendrių.

2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Rugsėjis

Trys vasaros mėnesiai, bent jau man, prabėgo nepastebimai. Ar pamenat coliukę Junę? Pagaliau ji parkeliavo į namus. Ūgtelėjusi ir sutvirtėjusi. Labai džiaugiuosi, kad ji kartu su tėveliais dieną ir naktį. Kaip sakoma, savuos namuos ir sienos padeda augti. Rugsėjis buvo planuotas Junės gimtadienis, bet gamta pakoregavo planą. Mažylė gimė vasarą. Kaip bebūtų, rugsėjis jai vis tiek ypatingas grįžimu namo!
Su rugsėju, June! Su pirmuoju rudeniu! Ir kad jau mama pasidžiaugė pirmaisiais batukais, tai siunčiu dar vienus. Vilnonius, ryškius, šiltus, kvepiančius šermukšniais:)

2016 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Padaryk kavos

Rugpjūtis buvo atostogų mėnuo. Senokai neturėjau tokių visaip kaip gerų atostogų. O dabar beliko kelios jo dienos ir vasara iškeliaus su gražiausiais prisiminimais. Puodelis kaimiškos kavos jai palydėti.


Kava kaime suburia artimuosius. Kartu su užvirusiu virduliu prasideda pašnekesiai. Niekas niekur neskuba. Laikas sustoja čia ir dabar, vis dar saulėtoj vasaroj.


2016 m. liepos 31 d., sekmadienis

Serbentynas

Serbentų krūmas kaime. Jis iš mano vaikystės, o gal net mena ir kūdikystę, tik aš jo nepamenu... Toj pačioj vietoj daugybę metų. Susenęs, bet vis dar atsparus. Kažkada mano močiutė ir mama skynė uogas ir virė serbentų drebučius. Buvo laikas, kai mes, anūkai, šį krūmą turėjom sau. Visą vasarą lesdavom nuo jo uogas. Išsilaikydavo kone iki rudens, kuomet būdavo pačios saldžiausios ir skaniausios. Dabar jau keleta paskutinių vasarų prie šio krūmo sugrįžtu su savo vaikais. Ir kas, kad uogų gerokai apmažėjo, bet tiek daug prisiminimų šiame krūme! Net keturios giminės kartos telpa, nuo senelių iki proanūkių. Štai kur tvirtybė!

2016 m. liepos 12 d., antradienis

Užderėjo!

Tokio derliaus dar nebuvo! Jau penkti metai namuose po stoglangiu karaliauja pomidorai. Vaikams didžiausias įdomumas pavasarį sėti, o paskui pats skanumas raškyti mažus raudonskruosčius. Va laistyt tenka jau man. 


Šiemet trys daigai. Drūti, bet į lapus neiškerojo, į ūgį neištyso ir visai netikėtai sunokino daugybę pomidoriukų. Gal todėl, kad paklausiau vieno komentaro ir lapus nugenėjau. Gal todėl, kad kartais juos pamiršdavau ir nuo per didelio rūpesčio jie neišlepo. Kaip bebūtų, vieną dieną nustebino jie mane ir vaikus tokiu dideliu derliumi! Vos spėjau nufotografuoti, nes mano mažieji skėriai greitai prasiėjo per pomidoriukus:)

2016 m. liepos 1 d., penktadienis

Kurpaitės mažiukei

Ji atkeliavo į šį pasaulį kartu su vasara. Kai gamta skęsta žieduose, kai žydi bijūnai ir jazminai, kai pradeda sirpti žemuogės, kai iš gandralizdžių kyšo neseniai išsiritusių gandriukų galvytės ir visas oras tiesiog kvepia vasara. Ji gimė birželį. Mažiukė, vos 25 savaitėlių, bet labai stipri! Tą mažumą galiu tik įsivaizduoti. Rodos nesuvokiamas gamtos stebuklas, aplink kurį sukasi visas šeimos gyvenimas.
Mažiukei Junei šiandien mėnuo. Pirmas Jos gyvenime, bet labai svarbus. Kasdien, nors ir mintimis, palaikau Jos kiekvieną žingsniuką į priekį. Palaikau mamos rūpestį ir džiaugsmą. Būkit judvi stiprios, sveikos ir laimingos. Ir aš labai laukiu, kai galėsim susitikti:) 

 

Kurpaitės Junei jau suruoštos. Mažiuliukai vilnoniai batukai, kad šildytų miegą, saugotų ramybę ir padėtų augti:)

2016 m. birželio 27 d., pirmadienis

Mergytė berniukas mergytė BERNIUKAS!

Ar niekad nepagalvojot, kodėl mergytė, kodėl berniukas? Kodėl sūnytis, kodėl dukrytė? Tarsi kažkas nuskinęs ramunę, jos žiedlapiais nulemtų leliuko lytį:)


Šie batukai iškeliaus berniukui, bent jau taip sako gydytojai, o kažin ką išrinks ramunės žiedlapėliai?:)

2016 m. birželio 12 d., sekmadienis

Begemotas

Mano pievoj begemotas,
Toks geltonas ir pilvotas!
Jis nemėgsta vandenų,
O tik pievą prie namų.

Draugė užsiprašė dovanai batukų. Sako: "Sagutes užtupdyk kokias ryškias ir smagias." Štai tokie ir gavosi rusvieji begemotiniai batukai. Ir dar puiki proga mudviem susitikti su drauge:)

2016 m. gegužės 31 d., antradienis

Sulaukti vasaros ir bijūnų

Jei ne įrašai FB, tai net nebūčiau susipratusi, kad šiandien paskutinė kalendorinio pavasario diena. Įpusėjus gegužiui, orai patapo tikrai vasariški. Jau plevėsavo mano ir dukrytės vasarinės suknelės, pradėjom maudymosi sezoną, basomis bėgiojom po žolę, skanavom šviežio pienių medaus... Argi ne vasara?:) Na gerai jau, ryt tikroji vasara ir beliko sulaukti žydinčių bijūnų.

2016 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Alyvos

Šiemet apsileidau... Zenit'as vis dar be juostos, o pavasaris man pats pačiausias juostinei fotografijai. Na bet kaip sako, geriau vėliau, nei niekada:)
Užtat traukiu į dienos šviesą pernai metų juostinius kadrus. Iš mano senelių kaimo. Kvepiantis alyvų sezonas.


2016 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Gal pienių kavos?

Ši savaitė buvo kažkokia turbinė! Iš kur gamtoj tiek jėgos ir stiprybės? Rodos savaitės pradžioj tik pradėjo žydėti pienės, vyšnios. O besibaigiant savaitei jau svaigino alyvų kvapas, visa didybe rodėsi žydinčios obelys, kieme pražydo šermukšnis. Kažkaip viskas lyg ir per greitai... Norėtųsi tokį pavasarį imti ir užlaikyti.
Pavasariškai nusiteikęs mano įkvėpimas:) Gal pienių kavos?


2016 m. gegužės 7 d., šeštadienis

Pasipuošti su pavasariu

Labiausiai iš visų metų laikų man patinka vasara. Saulė, karšta, daug buvimo gamtoj, ilgi ir šviesūs vakarai, basos kojos, maudynės, dviračiai ir dar daug visko. Bet kas nuginčys, kad gražiausias yra pavasaris? Išsipuošęs nuo žemės iki dangaus. Kasmet atsinaujinęs. Be galo kvepiantis. Visas žydintas ir žaliuojantis.
Prie pavasario prisiderinęs dar vienas mano kaklo papuošalas.


Statistika: 51 cm ilgio, su lengvu magnetiniu užsegimu.

2016 m. balandžio 16 d., šeštadienis

Mėlyna dėlionė

Pagaliau prie savo rankdarbių fotografuoti turiu tikrą pavasarį! Viskas stiebiasi į saulę ir dangaus žydrynę.


Dvi poros mėlynų batukų. Komplektuoti galima, kaip tik širdis geidžia - tikra mėlyna dėlionė:)

2016 m. balandžio 3 d., sekmadienis

Atvelykis

Man patinka ilgesnės šventės. Na tos šventės, kurios turi antrą dieną ar net atgarsį po savaitės. Toks būna Atvelykis. Kiaušinių dažyti nelabai benorisi, bet drąsiai dar galiu rodytis Velykoms dažytus raudonuosius margučius:) Štai kokią įvairovę galima sukurti su lukštais. Šiais metais išbandžiau ne tik svogūnų, bet ir česnakų lukštus. Geltonieji svogūnų lukštai sukuria gintaro spalvų raštus. Mėlynieji svogūnų lukštai tarsi pripeckioja su tamsiais dažais. O kur dėjau česnako lukštą, tai liko ploteliai kone balti, spalvos tik tiek, kiek persigėrė raudoni dažai.  

2016 m. kovo 26 d., šeštadienis

Raudoni margučiai

Per vieną iš televizijos laidų (nepamenu nei laidos, nei kanalo, nes tai buvo vienas iš tų žiūrėjimų, kai klausai tik ausimis, o akys ir rankos užsiėmusios kitais darbais:) nugirdau, kad ant Velykų stalo būtinai turi būti raudonai dažytų kiaušinių. Raudona spalva simbolizuoja gyvybę. Ir kai vaikai paklausė, kaip šiemet dažysim kiaušinius, aš net nesudvejojau - raudonai:) Aprišom svogūnų lukštais, nardinom į raudonus dažus ir visi trys grožėjomis išmargintais raštais.  


O rytoj jau bursimės su artimaisiais ir švęsim gražią pavasario šventę - Velykas.

2016 m. kovo 19 d., šeštadienis

Mažam jūreiviui

Jau rodės tuoj tuoj megztus batukus tupdysiu fotografuoti tarp snieguolių ar žibuoklių. Laukiau pavasariškai žalio samanų pakloto. Ruošiausi namo parsinešti alksnio žirginėlių. Bet teko traukti roges:) Prisnigo, o mažos jūreivio pėdutės labai laukia vilnos batukų.

2016 m. kovo 11 d., penktadienis

Pasipuoškime su Lietuva

- Mama, aš žinau Lietuvos spalvas. Geltona, žalia, raudona.
- O kas yra ta Lietuva? - paklausiu.
- Mūsų Tėvynė, - išdidžiai atsako mažoji.
- Ar žinai, kad ji taip pat turi gimtadienį?
- Tai pasipuoškime! - pasiūlo dukrytė.

Kaklo papuošalas dukrytei, kad į Tėvynės gimtadienį eitų pasipuošusi:)


Statistika: 43 cm ilgio, su lengvu magnetiniu užsegimu.

2016 m. kovo 1 d., antradienis

Pavasaris!

Šiandien jau pavasaris! Žiema gavo šansą pasibūti viena diena ilgiau, o nuo šiandien jau galim džiaugtis pavasariu. Tiesa, jis labiau kalendorinis, nei gali užuosti ir pamatyti už lango. Bet aš viliuosi, kad jau tuoj tuoj prasimuš žaluma!

2016 m. vasario 27 d., šeštadienis

Dovanų

Karts nuo karto užsinori man naujų vėjų savoj palėpėj:) Šįkart išbandžiau pynimą. Žalios spalvos kaklo papuošalą su jau beveik pavasariniais linkėjimais išsiunčiau Simonai. Su gimtadieniu, brangioji!


Statistika: viso sunaudojau 9 metrus virvės, o baigtas kaklo papuošalas gavosi 58 cm ilgio.  

2016 m. vasario 16 d., antradienis

Lietuvos laisvės spalvos

Vaikai ūgtelėjo jau tiek, kad patys žino, ką mums reiškia vasario 16 diena, vardina Lietuvos spalvas, net ką jos reiškia! Mažoji ruošiasi vakarui vėliavėlę, traukia Lietuvos himną (na biškis su trikdžiais:), o aš pagauta įkvėpimo įtupdžiau Lietuvos spalvas į giliukus.

2016 m. vasario 10 d., trečiadienis

2016 m. vasario 3 d., trečiadienis

Žieminiai

Kalendorinė žiema skaičiuoja paskutinį mėnesį. Lauke jos pačios jau nė kvapo. O jei dar sugrįš?... Prisiminus snieguotą, šaltą ir tikrai žiemišką sausį, štai tokie batukai gavosi:)

2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Pučkorių pažintinis takas

Vakar Pučkorių pažintiniame take žiema buvo begalo graži! Mes keliavom per sniegynus ir užšalusią Vilnelę, sutikom traukinį, čiuožėm nuo Pučkorių piliakalnio, sukom Saulės laikrodį, sutikom Belmonto malūną.


O šiandien, per patį pusiaužiemį, žiema ėmė ir aptirpo...

2016 m. sausio 22 d., penktadienis

Sniego gniūžtės

Lauke pats žiemos smagumas! Penktadienio popietę saulė mielai išvylioja ant sniego. Parke kalniukai tušti, tad saviškius drąsiai paleidžiu vienus, tikrai su niekuo nesusidauš. O pati braidau po sniego paklotą, ieškau fotogeniškų eglių ir sniego, tupdau visai neseniai pabaigtus batukus, fotorafuoju. Gražus derinys: geltona, žalia ir balta.

2016 m. sausio 10 d., sekmadienis

2016 m. sausio 6 d., trečiadienis

Trys Karaliai

Tradiciškai šiandien pasibaigia kalėdinis laikotarpis. Truko visas dvi savaites:) Artimieji, pasibuvimai, dovanos ir pagaliau atkeliavusi tikroji žiema! Dvi savaites Saulė kone stovėjo vietoj, kasdien ji keliavo vis tą patį trumpiausią kelią virš horizonto. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. O nuo sausio 6 dienos Saulės kelias vis ilgyn ir ilgyn! Laikas laukti pavasario:) Ir žaliaskarę galima jau nupuošti, nors mes su vaikais dar sutarėm savaja pasidžiaugti.


Žaisliukas žaliaskarei. Širdelė siuvinėta iš Acufactum knygos "Country-Hearts Weihnachten & Winter" ant Zweigart firmos Belfast lino (32) DMC siūlais.

2016 m. sausio 3 d., sekmadienis

Trakai

Trakuose jau Naujais metais.
Buvo ganėtinai šaltas pasivaikščiojimas. Bet pilnas baltumo, girgždesio ir slidumo, karštos kavos ir kibinų.