2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Garbanota staigmena

Ech tos staigmenos! Taip gera jų sulaukti, vieną dieną visai netikėtai ir nelauktai būti maloniai nustebintai. Bet staigmenas miela ne tik gauti, man patinka ir kitus pradžiuginti. Kažkada, kai Simona užmatė ir pagyrė mano megztą garbanotą šalikėlį, patyliukais numezgiau ir jai vieną.   


Su gimtadieniu, Simona! Gražios šventės, įdomių nutikimų, naujų pasiekimų ir būtinai torto su žvakute:)

2014 m. vasario 24 d., pirmadienis

Dovanai papuošti

Nedidukai giliukai kukliai supakuotai dovanai papuošti:) Gilių kepurėlių su vaikais prisirinkom dar rudenį, o pačios gilės nuveltos iš vilnos.
 
 
Paskutiniu metu man gražu, kai dovana supakuota į paprastą rudą popierių (jis gali būti kraftinis, šilkinis) ar jaukiai įdėta į kartotinę dėžutę. Paprasta, bet tikrai gražu, ir užtenka tik kokios vienos nedidukės puošmenos. O buvo laikas, kai ieškodavau kuo labiau išmarginto dovanų popieriaus. Bet naujai sutikti žmonės įnešė akiai malonių pokyčių:)

2014 m. vasario 14 d., penktadienis

Raudoni veltinukai su meile

Iš tikrųjų tai turėjo būti nykštukų batukai mano mažiesiems. Ėmiausi juos velti prieš kokius metus, kai darželyje buvo pats kalėdinių švenčių įkarštis. Man labai pagelbėjo virtualios Eglės ir Rasos klumpių vėlimo pamokėlės. Deja, manosios klumpės nesigavo...o dar dvi poras apsiėmiau velti! Teko staigiai suktis iš situacijos, sugalvoti ir padaryti kitokį nykštukų apavą. Darželio šventė pavyko, o nepabaigtas veltinio klumpes nukišau giliai prie vilnos. Bet kažkaip visai netikėtai po ilgo laiko jas užmatė mažoji, vis klausinėjo, kada bus jai tapkytės, ir tos nenusisekusios tapkytės badė man akis, visaip kaip lipo ant sąžinės:) Tad vieną dieną ėmiau ir parodžiau jas velėjų forume, gavau patarimų ir „damušiau“. Pasirodo didžiąją dalį darbo jau buvau padariusi, tik klumpių formą reikėjo išformuoti.
Štai dvi poros raudonų veltinukų, na tikrai su didele meile nuvelti mano mažiesiems.
 
 
Tik per tuos metus, kol klumpės buvo paslėptos, sūnelio pėda spėjo jas išaugti. Užtat mažoji labai laiminga, nes dabar turi net dvi poras klumpių. Vienos kaip tik dabar, kitos didelesnės. O kad dukrelė pati skirtų, kuris batukas ant kurios pėdos – papuošiau juos mažomis širdelėmis. Matyt, širdelių šventė pametėjo mintį:)