2018 m. birželio 30 d., šeštadienis

Trešnių bumas

Man dėl daugybės dalykų patinka vasara. Ir vienas iš jų - šviežios sezono uogos. Dabar pats trešnių bumas!


Kadangi savam sode pasidarbavo varnėnai (matyt, sodininkai buvo be patirties:), tai tenka uogas pirkti turguje. Man skaniausios tamsios trešnės ir būtinai, kad būtų traškios. Kiek benusipirkčiau, vis negana. O dar kai turiu mažų uogų mėgėjų, jos bematant kažkur dingsta:)


Viliuosi, kad kitąmet uogas skinsim nuo savų medžių.

2018 m. birželio 23 d., šeštadienis

Jaukiam vasaros vakarui

Vasara nelaukia. Reikia ja džiaugtis čia ir dabar. Nepatingėti keltis vos prašvitus ir sulaukti jaukių, saulės šiluma ir aukso spalva nutapytų vakarų.


Šiuos du Pho ceramics dinozaurus stebėjau jau seniai. Pas Audronę gyvūnėlių tikrai netrūksta, bet šie buvo kažkokie kitokie. Jie tokie...pilni vidinės energijos, tarsi būtų gyvi. Kantriai išlaukiau savo laiko ir pasiėmiau juos į sodybą nufotografuoti. 



Budinau juos ankstų rytą saulei tekant. Mėgavausi jų draugija, kuomet saulė krito už ežero į meldyną. Du tarsi dvyniai, bet kiekvienas ypatingas, nes Audronės rankose išmyluotas. Tupėjo sau ant lieptelio, gerė čiobrelių arbatą ir laukė naujų šeimininkų.


2018 m. birželio 16 d., šeštadienis

Vaikystės buterbrodas

Šis patiekalas iš vaikystės, tai ir pavadinimo nedrįsau keisti. Tiksliau pasakius, visai jo nesulietuvinau - buterbrodas su ridikėliais.

Receptukas:
juodos duonos riekė
sviestas
ridikėliai
druska

Man skaniausia tikra juoda duona be jokių priedų. Atsipjauni riekę duonos, tepi sviesto ir dedi apskritimais supjaustytus ridikėlius iš mamos daržo. Pabaigai pabarstai šiek tiek druskos. Štai ir viskas.

 
Šeimoje tik aš viena mėgstu tokį patiekalą. Dukrytė tik papozavo nuotraukai ir visai nesupranta šio skanaus reikalo.


2018 m. birželio 10 d., sekmadienis

Gimtadienis!

Mažoji manęs vis klausinėjo, kada aš gimiau. O ką aš bepamenu:) Tai pasiklausiau savo mamos ir susiradau tą mažytę viską pasakančią kortelę, kuria pažymimi visi gimę leliukai. Gimiau šią dieną kaip ši. Ir birželio devintą, ir šeštadienį. Buvo 19:25 val. Nežinau, koks buvo tas vakaras, bet bijūnai tikrai žydėjo:)

2018 m. birželio 1 d., penktadienis

Bijūninės šlepetės

Vasara! Jos pradžią man visada išduoda žydintys bijūnai. Kvepia taip skaniai, kaip tik jie temoka kvepėt vasara. Lengvai, saldžiai, spalvotai ir ryškiai.
Jau gegužį buvau pasiruošusi bijūnų žydėjimui. Nuvėliau tikras bijūnines šlepetes. Ir kas, kad dabar taip karšta, bet kai orai atvės, šlepetės primins bijūnus.

  
Du savaitgalius kaime dabojau bijūnus, nes šlepetes norėjau fotografuoti tik prie jų. Ir mano kantrybei buvo atlyginta! Vasarai prasidėjus, kaime pražydo visos jų spalvos. Labiausiai kvepia rožiniai. Prie jų ir derėjo manosios šlepetės.



Statistika: į 38 dydžio bijūnus suvėliau 200 g vilnos. Po lygiai suklojau N.Zelandijos karšinio ir 21 mic merino sluoksnos. Karšinys sugulė į vidų, sluoksna išorėje. Žiedus piešiau iš šilko servetėlių, šilko kokonų ir šilko gijų. Padai tepti lateksu.

Patriotinis dubenėlis

Kuomet kūriau šį blogą, jis buvo užmanytas manoms fotografijoms apie gamtą, gyvenimą, kasdienybę ir žinoma rankdarbius. Praėjus šešiems blogo gyvavimo metams (tikrai negalvojau, kad jis tiek temps:), mani vaikai ūgtelėjo tiek, kad drąsiai galiu pasidžiaugti ir jų pasiekimais!
Šį dubenėlį, tokį tikrą patriotinį, nulipdė mano sūnus. Kaip sako mano keramikos mokytoja Audronė, jis tiksliai žinojo, ko nori, ir jam puikiai pavyko!


Ir vieną dieną dubenėlis iškeliavo sūnaus pradinių klasių mokytojai Vidai dovanų. Džiaugiuosi, kaip vaikai drąsiai kuria ir dovanoja savo kūrinius jų gyvenimą praturtinusiems žmonėms.