Obelų žydėjimas

 - Paleisk, Daiva. Nespėji su laiku, tai paleisk, nes prievarta pavasario nesuturėsi, - jau kokią savaitę guodžiu save pražiopsotu plukių, neužmirštuolių, kiškiakopūsčių žydėjimu. Užspaudė darbai, paeiliui nuo viruso iškritom visa šeima ir nebūta laiko pabūti gamtoje. Bet reikia pavasarinio žydėjimo akims ir nieko negaliu su savim padaryti. Sveikus išleidžiu į kasdieninį veiksmą, ligotus apkamšau, o pati išeinu pabraidžiot po apylinkes.

Obelys žydi! Ir kvepia taip saldžiai, jog rodos kvepiu į save visą bičių suneštą pavasarinį medų:) Aš nepasidaviau! Kai ką paleidau, bet dalį sugavau:)

Pavasario žydėjimas

Kol nefotografavau, rodos, tol visai nepastebėdavau pavasarinio žydėjimo. Jis ateidavo ir praeidavo tarsi be pėdsako. Bet man taip gera, kad taip praėjo ne visi mano pavasariai! Jau kuris laikas jų labai laukiu. Stebiu pumpurus, kaip keičiasi jų spalva ir kaip jie brandina žiedus. O tada jau išsprogsta baltas kvapnus pavasario žydėjimas!

Fotografuoju ir vis įkišu nosį jam užuosti.

- Mama, kam tu taip? - klausia dukra.

- Kad prisiuostyčiau visiems metams, kad neužmirščiau iki kito pavasario, kaip jis kvepia.