Rudens uogos

Pagaliau po trijų metų nušalimų ir persodinimo šiemet užderėjo pirmosios gervuogės. Šeimyna nubalsavo, kad yra ir skanesnių uogų, bet man jos patinka, o ir fotogeniškos labai:)

 

Aronijų sirupas

Iš vaikystės atkeliavęs aronijų sirupo skonis. Receptas kiek primirštas, bet padėdavau babai suskaičiuoti aronijų uogas ir vyšnių lapus. Kai panorau sirupą pasigaminti pati, teko susirasti receptą, pasisodinti ir aronijas, ir vyšnias:)

 

Produktai:

300 g aronijų uogų

100 vyšnių lapų

1 litras vandens

1 kg cukraus

1 a.š. citrinos rūgšties

 

Į vandenį sudėjau nuplautas ir aronijų uogas be šakelių ir vyšnių lapus. Užvirus viską paviriau apie 20 min. Nukošiau skystį per merliuką, dar išspaudžiau uogas. Į skystį supyliau cukrų, citrinos rūgštį ir pakaitinau, kol ištirpo cukrus. Į paruoštą tarą supilsčiau dar karštą sirupą, gerai užsukau ir palikau atvėsti. Gavosi apie 1,5 litro vyšniomis kvepiančio aronijų sirupo.

Sirupą laikau per žiemą vėsioje vietoje, pvz. rūsyje. Pradarytą stiklainėlį jau reikia laikyti šaldytuve.

 

 

 

Mano pastebėjimai. Kadangi vyšnių lapai pradėjo džiūti ant medžių dar nesunokus aronijų uogoms, tai prisiskyniau gražių lapų ir juos įdėjau į šaldiklį. Kai sunoko uogos, puikiai tiko lapai iš šaldiklio. Beverdant puode uogas sutraiškiau su metaliniu grūstuvu bulvių košei, taip labiau išsiskyrė uogų spalva ir aromatas.

Moliūgų savaitė

Tas laikas, kai moliūgai valdo! Dideli ir maži, geltoni, oranžiniai ar žali, valgomi ir dekoratyviniai. Nesu Helovyno fanatikė, bet gražu žiūrėt, kai dukra vieną moliūgą pavertė tikru šviečiančiu gražuoliu į mokyklą. Kepsim šią savaitę daug moliūginių keksiukų! O viskas prasidėjo nuo kelių moliūgo sėklyčių, kurias suslėpiau į sodybą atvežtų žemių krūvoje:)

Rudens rytas

Negali pykt ant tos rudens šalnos, kai ji įsisupus lengvam rūko šyde atnešė truputuka kandantį šaltuką ir dovanojo dar ryškią saulę!

Jo didenybė musmirė

Be proto šiltas ir grybingas rugsėjis baigias, bet miškas vis dar gražus ir kvepia rudeniška gaiva. Aš viliuosi, kad dar neatvės ir pasivaikščiojimai į mišką tęsis, nes čia tiek daug fotogeniškai nusiteikusių musmirių:)

Daug riešutėlių vilko pilve

Rudenį daug visko sunoksta. Pho ceramics didieji žvėrelių indai puikiai tinka bet kokioms rudenio gėrybėms. Šįkart vilko pilve įsitaisė šviežutėliai lazdyno riešutėliai. Mums šeimoj šviežūs riešutai patys skaniausi. Dar nepametę savo žalių sijonėlių, viduje balti, traškūs ir sultingi. Pririnkau pilną vilką ir surengiau ant lieptelio tikrą puotą!

Baravykai pulkaunykai

Pabiro pabiro baravykų pulkais! Vyras sako, mėnulis tinkamas, aš manau, lietus juos pakvietė. Kaip bebūtų, rugsėjis dosnus grybais. Dalinau juos tėvams, tetai, sesei, draugams. Koks azartas ir malonumas grybauti! Atvažiuoji ankstėliau - spėji pirmas į baravykų mūšį:)

Voveraitės karalaitės

Ruduo jau čia, o baravykų kaip nėr, taip nėr. Kiekvieną savaitgalį kursuojam savu miško maršrutu, nes niekada negali žinot, kada tie grybai ims dygti:) Kol grybų pulkaunykas neapsisprendžia, kada jam pasirodyti, tarp samanų kyšo voveraitės karalaitės. Visos sulipo į krepšelį:)

Ruduo pakuoja dovanas

Dovanas man visada smagu pakuoti. O dar kai pats ruduo dovanoja gėrybių toms dovanoms papuošti:)

Mano didysis puodelis

Aš tokio ir norėjau. Didelio, kuris talpintų daug kavos ar arbatos. Jaukaus, kuris leistų ilgai mėgautis karšto gėrimo pertraukėle. Tokio, kuris ilgam ir užtikrintai sušildytų rudenį ar žiemą. Ir svarbiausia, jis turėjo būti patogus ir malonus rankai.

Audronė padėjo mano vizijai virsti realybe! Su  jos pagalba puodelis gavosi kaip nulietas. Ir kartais aš jo net pasigendu indaujoj, nes sūnus mielai mėgaujasi sava kakavos pertraukėle.

Bobų vasara

Bobų vasara lepina visu gražumu! Kiekvieną dieną einu su ja pasilabinti nešina didžiausios padėkos, kad vis dar šildo ir gražina gyvenimą, kad tokiom gražiom spalvom ir pasakiškais vaizdais nuspalvina aplinką, kad priberia šūsnį čežančių lapų, kad taip skaniai kvepia saulėtu rudeniu ir vis dar būna būna su mumis.

Norėčiau, kad šios akimirkos sustotų. Kad krentantys lapai šoktų valso šokį. Kad dirbantys dėdės negrėbtų nukritusių lapų. Kad vasariška rudenio šiluma maloniai nuteiktų pasivaikščiojimus. Kad saulė kasryt budintų bobų vasarą iki kolei ateis Kalėdos:)

Šlepetės mažajai bosei

Mano pirmasis dekoratyvinių moliūgėlių derlius. Pernai gavau juos iš Audronės, o šiemet štai kokie užaugo ir pas mane iš tų sėklų. Sako, nevalgomi,  bet puikiai tinka fotografijoms:)

Žalios šlepetės pas mane ilgai neužsibuvo. Papozavo su moliūgėliais ir pabėgo dovanų. Kai kas Boso dieną šiandien švenčia, o Ieva - bosišką savo gimtadienį. Su gimtadieniu, Ieva!

Statistika: 37 dydžio šlepetėms sunaudojau 180 gr pilkos ir vandenyno žalios vilnos karšinio. Dekoruota sluoksna, garbanėlėmis. Padai tepti lateksu.

Rudens spalvų paletė

Ruduo vis labiau įgauna pagreitį. Rodos prieš savaitę medžiai dar žaliavo, o šiandien jau nusidažę įvairiom rudeniškom spalvom. Kažkaip viskas per greitai. Norisi užkonservuoti visą šį spalvingą grožį.

Vat ėmiau ir sustabdžiau rudens spalvų akimirką dukrytės šlepetėse:) 

Tai nėra jos mėgiamiausios spalvos, bet ką daryt, kai pirma pora šlepečių gavosi gerokai "ant išaugimo":) O šis ruduo šiluma nelepina. Tai pačiai pirmą kartą teko tarsi teptuku paišyt iš vilnos likučių.

Ir kai šlepetės jau džiuvo, išgirdau iš dukrytės, kad nešios, kad labai gražiai gavosi:)

Statistika: į rudenio šepetes suvėliau 170 gr vilnos. Viduj samaninis N.Zelandijos karšinys, o visi spalvoti potėpiai iš likučių. Dydis 35. Padai tepti lateksu.

Nešini slyvomis

Vis negaliu atsidžiaugti Audronės padovanotais antilopės ir vienaragio dubenėliais. Jie tokie mieli ir tiek daug visko gali talpinti, panešti ar pasaugoti. Nebetaupau jų progai, mėgaujuos čia ir dabar. O kai aš nesinaudoju, vaikai jau pasiskirstė kuris kurio:)

Dabar pats slyvų sezonas. Nusipirkau tiek, kad užteko jiems abiems!

Rudens grybai

Vaikai į rudeninį grybavimą keliasi nenoriai. Vyras keliauja iš sportinio intereso. Vienintelė aš valgau grybus. Bet rudenį išlįsti pagrybauti - šeimos tradicija. O man jau smagu, kad vis daugiau grybų pažįsta vaikai. Į krepšelį keliauja gerieji valgomi, o nevalgomi lieka puošti miško.

Čia tik dalis sūnaus rastųjų grybų, bet neatsispyriau jų fotogeniškumui:) Raudonikiai, valgomi, antros kategorijos gražuoliai.

Prasidėjus rudeniui

Esu pasiruošus atkeliavusiam rudeniui! Tiesa, jis toks beprotiškai vasariškas, kad vis dar plevena suknelės, laksto basos pėdos, ryte ežeras užliūliavo šiluma ir vakare, matyt, nepaleis iš glėbio, darže sirpsta žemuogės, avietės ir galvoj dar vėjai laksto, kai rugsėjo pirmoji nutinka sekmadienį:)

Bet gi atvės. Atpūs ruduo vėsumą, kai norėsis šilčiau apsigaubt, šilčiau įsisupt, šilčiau apsirengt ir kojas šilčiau laikyt. Mano veltos šlepetės dailiai šildys pėdas namuos ir terasoj.

Statistika: 39 dydžio, lengvo žydrumo viduj, žalsvos išorėje ir paspalvotos šilku. Sunaudojau 190 g vilnos. Padus tepiau lateksu. MANO:)

Šilko šlepetės

Aš vis dar eksperimentuoju su šlepetėmis. Šįkart magėjo išmėginti šilko audinį. Buvau karingai nusiteikusi, kad jis neprikibs prie vilnos, bet teko savo rankų armiją perorientuoti į kitą kovinę parengtį. Šilkas taip gerai įsivėlė, kad reikėjo jo ieškoti tarp vilnos.

Gavosi gražiai margintos pilkosios šlepetės. Spėjo išmėginti jau ir rudens darganą, kol jas fotografavau.

  

Statistika šįkart ganėtinai sudėtinga, nes maišiau ir N.Zelandijos ir Tyrolio vilną, klojau ir pilkos spalvos, ir baltos. O gavosi 38 dydžio šlepetės, puoštos šilko audiniu, padai tepti lateksu. 

Rudens rūkas

Ir rudens rytų būna stebuklingai gražių! Rytinis pasivaikščiojimas manęs visai neviliojo, bet rudeninis rūkas buvo užsipyrusiai gražus. Krašteliu virš namų lindo saulė, o jis visai nesisklaidė. Išleidau vaikus mokyklon ir išsiruošiau į tarsi pieno puta rūką. Vaikštinėjau lyg gerdama savo rytinę latte kavą:) Rūko buvo labai daug.

Dubenėliai riešutams

Kai ateina ruduo, mano vaikai mėgsta riešutauti. Ne, patys neina į mišką, bet kai nuperku šiųmetinių riešutų, tai triaukši juos kaip voverės :) O kad lukštenti riešutus būtų ne tik smagu ir skanu, bet patogu ir gražu, daviau savo jau senokai nulipdytus dubenėlius.

Vienas riešutams, kitas kevelams, o viskas, kas išlukštenta, į burną. 

Happy Halloween!

Nesu Helovino šalininkė, bet kai turi vaikų, tai nori nenori išskaptuoji moliūgėlį, perki raganaitės kepurę ir tą vakarą pasiruoši daug saldainių:)

O štai kokius gražuolius moliūgėlius gavau dovanų iš Audronės! Gražiai sutupdžiau juos į Pho ceramics pilkąjį mufloną ir išnešiau į rudenį. Puiki Helovino dekoracija:)

Ir moliūgėliai laimingi, ir dubenėlis išdidus, ir dukrytė patenkinta prisidėjus prie fotografavimo proceso.