Aronijų sirupas

Iš vaikystės atkeliavęs aronijų sirupo skonis. Receptas kiek primirštas, bet padėdavau babai suskaičiuoti aronijų uogas ir vyšnių lapus. Kai panorau sirupą pasigaminti pati, teko susirasti receptą, pasisodinti ir aronijas, ir vyšnias:)

 

Produktai:

300 g aronijų uogų

100 vyšnių lapų

1 litras vandens

1 kg cukraus

1 a.š. citrinos rūgšties

 

Į vandenį sudėjau nuplautas ir aronijų uogas be šakelių ir vyšnių lapus. Užvirus viską paviriau apie 20 min. Nukošiau skystį per merliuką, dar išspaudžiau uogas. Į skystį supyliau cukrų, citrinos rūgštį ir pakaitinau, kol ištirpo cukrus. Į paruoštą tarą supilsčiau dar karštą sirupą, gerai užsukau ir palikau atvėsti. Gavosi apie 1,5 litro vyšniomis kvepiančio aronijų sirupo.

Sirupą laikau per žiemą vėsioje vietoje, pvz. rūsyje. Pradarytą stiklainėlį jau reikia laikyti šaldytuve.

 

 

 

Mano pastebėjimai. Kadangi vyšnių lapai pradėjo džiūti ant medžių dar nesunokus aronijų uogoms, tai prisiskyniau gražių lapų ir juos įdėjau į šaldiklį. Kai sunoko uogos, puikiai tiko lapai iš šaldiklio. Beverdant puode uogas sutraiškiau su metaliniu grūstuvu bulvių košei, taip labiau išsiskyrė uogų spalva ir aromatas.

Vis dar skaniausi kūčiukai

Kasmet išbandau naują kūčiukų receptą, bet finale iškepu vis dar skaniausius kūčiukus pagal Beatos receptą. Šįkart atitaikiau sau aguonų kiekį, tad nusprendžiau iš naujo surašyti visą receptą.

Tešlai reikės:

500 g miltų

250 ml pieno

7-10 g sausų arba 20 g šviežių mielių

100 g cukraus

žiupsnelis druskos

2 šaukštai aliejaus

20 g aguonų (2 valgomieji šaukštai)

 

Truputį, iki kūno temperatūros, pašildau pieną. Šiek tiek pieno sumaišau su sausom mielėm. Likusį pieną išplaku su druska, cukrumi ir aliejumi. Supilu mieles ir viską išmaišau. Įberiu truputį persijotų miltų ir sumaišau, kol gaunasi tirštoka, bet neminkoma tešla. Dubenį su tešla uždengiu rankšluosčiu ir leidžiu pusvalandį šiltai pastovėti.

Tuomet supilu likusius miltus, aguonas ir suminkau tešlą. Ji turi pasidaryti minkšta, blizgi ir nelipti prie rankų. Tada vėl uždengiu, statau šiltai ir leidžiu tešlai pakilti 1-1,5 val. Tešlos turi kone padvigubėti. Pakilusią tešlą vėl suminkau, išspaudžiu iš jos orą. Ir jau galima daryti kūčiukus! Gnybiu po nedidelį gabalėlį tešlos, vynioju volelį, pjaustau mažyčiais gabaliukais ir dedu į kepimo popieriumi išklotą skardą.

Orkaitę įkaitinau iki 190⁰C, kūčiukus kepu apie 10 min. Kepimo laikas priklauso nuo kūčiukų dydžio, tad žiūriu, kai jie gražiai paruduoja, tuomet ištraukiu.

 

 

 

Šįkart su dukra paeksperimentavom. Kepėm trijų dydžių kūčiukus: didelius kone drambliukus, vidutinius normalius ir mažulyčius. Kepimo laikas variavo nuo 6 iki 12 min. Mažiausiuosius reikia labai saugoti, kad nesudegtų.

Kūčiukams leidau pilnai atvėsti. Šiek tiek sudėjau į atvirą vazelę ir jie visi po dienos kitos tapo traškūs. Skaniausi buvo mažiausi, nes didesni tapo kietoki. Likusius supyliau į uždaromą stiklinį indą ir jie visi išliko minkšti.

 

 

Mano pastebėjimas: jei norit, kad kūčiukai išliktų minkšti, bet netaptų lyg guminiai, prieš dedant juos į uždarą indą reikia leisti pilnai atvėsti. Aš kepiau vakare ir per naktį palikau ne pilnai uždengtame dubenyje. Ryte tuomet supilsčiau į uždarus indus.

 

Karamelinis tinginys

Karamelinis tinginys pagal Beatą. Kadangi jau ne vieną kartą išmėgintas, tai receptas šiek tiek pakeistas pagal save:)

Produktai:

200 g sviesto

100 g irisų arba karamelinių saldainių "Karvutė"

1 skardinė saldinto sutirštinto pieno

100 g pieniško šokolado

500 g sausainių

150 g sūdytų kepintų žemės riešutų

100 g juodojo šokolado 

 

Pirmiausia puode tirpinam sviestą. Kol sviestas tirpsta, į jį sudedam pasmulkintus irisus, tinka ir saldainiai "Karvutė". Tuomet supilam vieną skardinę kondensuoto pieno. Galiausiai į puodą sudedame 100 g susmulkinto gabaliukais pieniško šokolado. Masę kaitinam ant silpnos ugnies ir nuolat pamaišom, kad neprisviltų:)

Dideliam dubenyje susismulkinam sausainius. Aš įprastai naudoju nuo vaikystės prilipusius "Gaidelis". Į tą patį dubenį supilam riešutus, permaišom viską ir užpilam karštą karamelinę masę. Viską gerai permaišom ir sudedam į plėvele išklotą bet kokią kepimo formą.

Tinginys keliauja į šaldytuvą pabūti per naktį ar bent kokiom šešiom valndom.

Juodąjį šokoladą naudojau tinginiui papuošti, bet galima apsieiti ir be jo:)

O tortinėje "iškeptas" tinginys puikiai tinka dovanai einant į gimtadieni!

Povelykinės salotos

Kai po Velykų atlieka virtų kiaušinių, o jų atlieka visada, ateina laikas povelykinėms salotoms. Kad maistas nenueitų vėjais ir netektų išmesti, improvizuoju su virtais kiaušiniais. Kaime po Velykų visad būdavo pikantiška mišrainė:) Aš sudėjau į savo nulipdytą dubenėlį šiek tiek lengvesnes salotas.

Produktai:

virti kiaušiniai (aš dėjau putpelių, bet tinka ir vištų)

šaltai rūkytos lašišos filė

pomidorai

avokadas

salotos lapai

mėlynasis svogūnas

Visus produktus (kiekiai iš akies) susmulkinau pagal nuotaiką. Paskaninau sezamo sėklomis ir užpyliau Kretos alyvuogių aliejaus. Skanu ir sotu:)

Vaikystės buterbrodas

Šis patiekalas iš vaikystės, tai ir pavadinimo nedrįsau keisti. Tiksliau pasakius, visai jo nesulietuvinau - buterbrodas su ridikėliais.

Receptukas:

juodos duonos riekė

sviestas

ridikėliai

druska

Man skaniausia tikra juoda duona be jokių priedų. Atsipjauni riekę duonos, tepi sviesto ir dedi apskritimais supjaustytus ridikėlius iš mamos daržo. Pabaigai pabarstai šiek tiek druskos. Štai ir viskas.

 

Šeimoje tik aš viena mėgstu tokį patiekalą. Dukrytė tik papozavo nuotraukai ir visai nesupranta šio skanaus reikalo.

Kūčiukai

Pagaliau susikaupiau parašyti mielinių kūčiukų receptą. Kepu juos jau tris metus pagal Beatos tradicinius mielinius kūčiukus. Per tuos tris metus receptą šiek tiek pritaikiau sau, bet esmė nepasikeitė.

Šiemet užmaišiau visas tris normas tešlos. Vaikai jau ūgtelėję tiek, kad patys vyniojo tešlą ir pjaustė kūčiukus. Prikepėm, kad užteko ir patiems, ir seneliams, ir net dovanų:)

Tešlai reikės:

500 g miltų

250 ml pieno

20 g šviežių arba 7-10 g sausų mielių

100 g cukraus

žiupsnelis druskos

2 šaukštai aliejaus

40 g aguonų

Aš naudoju sausas mieles, su jomis man paprasčiau. Truputį, iki kūno temperatūros, pašildau pieną. Šiek tiek pieno sumaišau su sausom mielėm. Likusį pieną išplaku su druska, cukrumi ir aliejumi. Supilu mieles ir viską išmaišau. Įberiu truputį miltų ir sumaišau, kol gaunasi tirštoka, bet neminkoma tešla. Dubenį su tešla uždengiu rankšluosčiu ir leidžiu pusvalandį šiltai pastovėti.

Tuomet supilu likusius miltus, aguonas ir suminkau tešlą. Ji turi pasidaryti minkšta, blizgi ir nelipti prie rankų. Tada vėl uždengiu, statau šiltai ir leidžiu tešlai pakilti 1-1,5 val. Tešlos turi kone padvigubėti. Pakilusią tešlą vėl suminkau, išspaudžiu iš jos orą. Ir jau galima daryti kūčiukus! Gnybiu po nedidelį gabalėlį tešlos, vynioju volelį, pjaustau mažyčiais gabaliukais ir dedu į kepimo popieriumi išklotą skardą.

Orkaitę įkaitinau iki 190 ⁰C, kūčiukus kepu apie 10 min. Kepimo laikas priklauso nuo kūčiukų dydžio, tad žiūriu, kai jie gražiai paruduoja, tuomet ištraukiu.

Kadangi mėgstu minkštus kūčiukus, tai iškepusius atvėsinu ir sudedu į uždarus indus. Jeigu palikčiau atviruose induose, jie sukietėtų. Šie kūčiukai minkščiausi tik išimti iš orkaitės, paskui nors ir laikomi uždaruose induose jie tampa šiek tiek guminiai.

Žemuogienė

Vasara - uogų metas ir vaikams nėra nieko skaniau už žemuogienę. Gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei:)

Receptukas:
žemuogės
pienas
cukrus

Priskintas uogas pasaldinti cukrumi, na kiekvienam pagal skonį. Tuomet užpilti pieno ir žemuogienė jau paruošta. 

Vaikai valgo be nieko. Man iš vaikystės likę, kad močiutė atpjaudavo riekę šviežios juodos duonos, tai taip valgau ir užaugusi:) O pienas būdavo ką tik pamelžtas ir dar šiltas. Mums anūkams reikėdavo tik žemuogių prisiskinti.

Pietums - aukšlės

Senokai berašiau apie maistą. Tad šįkart pietums - aukšlės!

Keliausi ankstų rytą, nes paviliojo per langą tirštutėlis rūkas. Baltas ir tankus, jog visai nesimatė kito ežero kranto. O šiapus krante ant lieptelio žvejojo vyras. Su visa technika nupėdinau į ūkanotą ežerą. Bet šiandien, matyt, buvo ne gerų kadrų, o kibimo rytas:) Gavau meškerę ir su savo minimaliu žinių bagažu apie žvejybą ištraukiau pirmą aukšlę. Paskui dar vieną, dar ir dar... Pagavo azartas. Vyras vos spėjo nuiminėt žuvį ir dėliot slieką. Kol sukilo vaikai, mama jau buvo pakankamai prižvejojus pietums:)

Aukšlė - tai nedidukė karpinių šeimos žuvis. Suaugusi sveria 50 gramų, bet paprastai sugaunama 6-30 gramų žuvytė. Man kažkuo primena stintas, tik nekvepia agurkais:)

Receptukas:

Pirmiausia reikia prižvejot aukšlių. Tuomet jas išdorot. Skutasi lengvai, nes žvyneliai ploni, nedideli ir lengvai iškrinta. Išdorotas aukšles perplauti švariu vandeniu.

Pats paprasčiausias paruošimo būdas - aukšles apibarstyti druska. Jei norit įmantresnio skonio, tai galima užberti sutrinto česnako. Žuvį permaišyti ir po kokio pusvalandžio jau galima kepti. Prieš dedant į keptuvę su įkaitintu aliejumi, žuvį apvolioju miltuose.
Ant iškeptos žuvies puikiai tinka išsispausti citrinos.
Skanaus!