Šiųmetiniai meduoliai

Šiemet gruodis visai pamiršo sniegą, na išskyrus keleta dienelių... Todėl kai užmačiau meduoliams snaigių formeles, tai net neliko dvejonių, kad šiemet meduoliai bus snaiginiai:) Bent kažkiek pavyko apsnigti Kalėdas... 

Su šventėmis!

Buvo begalo smagu ir gera matyti, kai mažoji Kalėdų rytą tik pabudusi iš miego su pižama atskuodė ieškoti po eglute dovanų:)

Tikiuosi, jog nei vieno iš jūsų Kalėdų Senelis nepamiršo. Jis ropštėsi per kaminą, įsilipo per balkoną, paslapčia įlindo pro langą, pirštų galiukais prasliūkino pro miegančius, netgi turėjo durų raktą...ko tik nepadarė dėl jūsų norų, svajonių ir tikėjimo stebuklais!

Linkiu jaukių ir gražių švenčių! O šventiniam šurmuliui aprimus - tegul lydės tik patys geriausi nutikimai!

 

Apie šventinį sniegą

Beliko viena diena iki Kalėdų. Pagaliau bent trumpam sustos skubėjimas. Surūšiuoju mintis...lyg ir viskas nuveikta, viskuo pasirūpinta...tik trūksta sniego. Labiau myliu vasarą, šviesius vakarus ir šiltą orą, bet šiemet žiemos šventės jau per daug niūrios. Sunkiai bepamenu tokias šventes, kai lietus lauke užklumpa kaip iš kibiro, šaligatviais bėga upeliai ir niekaip nesuprantu, ar jau buvo laikas trauktis žieminius batus... O gal nutiks stebuklas ir iki Kalėdų dar prisnigs? Vargu bau...
Visai netikėtai landžiodama po savo archyvus atradau pernykščius snieguotus juostinius kadrus. Aš vis dar viliuosi ir šiemet laukiu apsnigtų Kalėdų:)

Išsiuvinėtos Kalėdos

Turiu draugę Šveicarijoje ir jau daugiau nei dešimt metų kasmet Kalėdoms ruošiu jai šventinį siuntinuką. Kaskart vis suku galvą, kuom ją pradžiuginti ir nustebinti. Per tuos metus ji sukūrė šeimą ir augina tris vaikus, tad dabar manojo siuntinio labiau laukia gal net ne ji pati, o smagi mažųjų trijulė. Šioms Kalėdoms sumąsčiau jiems padaryti kalėdinius žaisliukus. Norėjau, kad žaisliukai būtų saugūs mažoms rankutėms ir vaikai patys galėtų jais papuošti eglutę. Taip atsirado Acufactum dizaino išsiuvinėtos širdelės su žieminiais motyvais.

 

 

Nedidukai siuviniai iš Acufactum knygos "Country-Hearts Weihnachten & Winter". Siuvinėjau ant Zweigart firmos Belfast (32) Flax spalvos lino, DMC siūlais.

 

  

Šermukšnio aviukas

Dažniausiai manieji rankdarbiai atsiranda kam nors dovanų. Aišku, esu pasidovanojusi ir sau šį bei tą:) Bet šio aviuko istorija kiek kitokia. Rudenį atostogavom su vaikais Zakopanės Tatruose, Lenkijoje. Buvo gražus, saulėtas ir šiltas rugsėjis. Vaikštinėjom po kalnus, o ten pilna šermukšnių buvo. Medžiai tiesiog svyro nuo turtingų uogomis kekių. Žiūrėjau į tas uogas ir prisireikė man velto aviuko, tokios sodrios šermukšnių spalvos ir netgi jau tada įsivaizdavau, kaip aš jį nuveltą fotografuosiu su šermukšniais:) Grįžom po atostogų, aviuką nuvėliau, bet va šermukšnių ilgai teko paieškoti. Į paieškas buvo pajungtos viso darbinio kolektyvo pajėgos, bet daug kur ant medžių uogų tiesiog nebuvo. Kitur paukščiai nulėsė ar jos tiesiog nujuodavo... Galų gale vieną kekę su vyro pagalba kone iš dangaus nusiskyniau, dar vieną draugė atnešė ir štai šermukšnio aviukas!   

Vilnos avytė dovanų

Dovanos būna visokios. Na, bent jau aš esu gavusi didelių ir mažų, tokių, kurias suvalgydavau ar kitaip suvartodavau, ir tokių, kurias turiu ilgam. Esu gavusi ir pramogų, dovanų čekių. Patinka man dovanos, bet užvis mieliausios yra tos, apie kurias svajoju, kurių noriu ir dar staigmenos:)

Vieną dieną Živilė užsiminė, kad norėtų mano veltos avytės sagės. Na užsiminė...o aš gi skubu, lekiu tarp kasdieninių darbų, bet užfiksavau šį norą ir būtent šiandien labai norėjosi pradžiuginti ją - su gimtadieniu, Živile!

 

 

Nors avytė vis dar bevardė, bet tikrai labai lengvai prijaukinama:)    

Pirmoms Kalėdoms pasipuošti

Štai ir gruodis. Štai ir žiema. Tikriausiai pats laikas pradėti laukti Kalėdų:) Tomo dukrytei šiemet jos bus pirmosios. Mažylė į pasaulį atkeliavo paskutinę lapkričio dieną. Tai skaičiuojam dienas iki Kalėdų ir puošiamės šventiniais batukais:)  

Vilnonis rinkinukas

Po šiltos, pilnos atostogų, jūros, kalnų ir geros nuotaikos vasaros buvau visai pamiršusi savo mezginėjimus. Jau rudenėjo, kai vieną dieną gavau sms: "Labas, kaip sekasi, kaip gyveni? Mes augame, jau greitai bus trys mėnesiai, net keista, kaip laikas greitai bėga. Labai norėčiau tavo auksinių rankų paprašyti kojinyčių, kaip sakant, perku iš karto kelias. Kaip manai, ar galėtum pagelbėti? Nes tavo tokios gražios buvo, kad negaliu pirkti kitokių". Šyptelėjau, nugi smagu, kai mano megztais bačiukais ar kojinytėm taip džiaugiasi mamos:) Taip atsirado vilnonis rinkinukas mažajai Liepai.

Ir kai vieną savaitgalio rytą išsiruošiau į parką jį nufotografuoti, kaip tik buvo pašalę. Laiku spėjau, kad mažos kojytės nesušaltų:)

Kai byra kaštonai

Dar gerokai prieš krintančius lapus ima byrėti kaštonai. Ruduo. Šiųmetiniais kaštonais jau atsinaujinau visas striukių kišenes:) Kažkur skaičiau, kad kaštonai neša laimę, saugo žmogų nuo neigiamos energijos. Mėgstu kaskart apsirengus pora jų atrasti kišenėj. Nedidukai, rudi, kažkokia teigiama energija jie man spinduliuoja. Sesuo sako, kad eini ir nejučiom rankos pačios tiesiasi prisirinkti kaštonų. Tai ir prisirinkau:) Spintose ir batų dėžėse pridėliojau - mama taip saugosi nuo kandžių. Dukrytei kaštonai irgi patinka, prisirinkom jų pilnas saujas. Savo virtuvėlėj mažoji kepa kaštonų blynus ar kiaušinienę tėčiui, o man ruošia kaštonų kavą:)

Tikriesiems kaštonams į kompaniją nuvėliau kaštoną-sagę. Šiek tiek didesnė už kaštoną, velta sausuoju būdu. 

Šiluma

Jau spėjau pasiilgti šilumos. Kaip žinia, šiluma kaulų nelaužo, ir man tai tikrai:) Tas laikas, kai vis dar nešildo, o lauke jau gerokai rudeniškai atvėso, labai prailgsta. Namuose vėl mėgiamas šiltasis dekis, vis dažniau užsikaičiu arbatos, namiškiams reiks atnaujinti vilnonių kojinių garderobą ir...taip mielai prisimenu pečių kaime. Senelis jį pakurdavo visiems dar miegant. Kai prie pečiaus besiliečiančios mano pėdos imdavo šilti, iš lovos pakildavo močiutė. O aš išsivartydavau iš patalų, kai jau visa troba būdavo šiltut šiltutėlė:)

Po kaimą su juosta

Tėtis padovanojo man (na iš tikrųjų, tai aš pati jo gražiai paprašiau:) savo juostinį Zenit-B. Pirktas dar tada, kai manęs nebuvo, ir visos manos vaikystės nuotraukos darytos būtent su juo. Tėtis pats fotografavo, užsidaręs vonioj ryškino juostas, darė nuotraukas. Sako, kad patiko fotografuoti:) Zenit'ą nusipirko už 67 rublius ir ne tik su Industar 50-2 objektyvu fotografavo, bet taip užsidegęs pasakoja, kad ir "televyką" buvo užsidėjęs:) Namuose dėžutėj saugiai laikau jo darytas nuotraukas ir labai miela, kad jas turiu. Imu, žiūriu į save mažą, šalia deduosi savo vaikų nuotraukas ir lyginu, kas į ką panašus:)

Man pačiai kol kas nelabai sekasi su juosta sugaudyti žmones, juolab vaikus... Tai vėl įsidėjau juostą ir pasivaikščojau po kaimą.

Ir, tiesa pasakius, visai patiko tėčio Industar 50-2 (50mm, f/3.5) objektyvas.

Kai vasara baigiasi

Mielai pratęsčiau ją dar kokiems trims mėnesiams:) Bet kas manęs klauso... Vieną dieną ji ima ir užleidžia vietą rudeniui. Lik sveika, vasara, iki greito!

Derlingas pomidoras

Šiemet su vaikais vėl sėjom, daiginom, auginom ir nokinom balkoninius pomidorus. Tik jie baisiai išlepo... Vaikai vos po kelis pomidoriukus nuraškė, o paskui pomidorai tik išlapojo... Bet va vieną daigelį mamai į šiltnamį patupdžiau ir tiek pomidoriukų jis sunokino, kad vos pats išsilaiko:)

Rugpjūtis - broliuko mėnuo

Pagaliau sūnelis sulaukė savojo mėnesio! Smagiai atšventė šešiakovės gimtadienį, dar vienais metais ūgtelėjo ir...vėl laukia gimtadienio:) Aiškinu, jog laukti visi metai, o jis atsako, kad gimtadienio reikia laukti visada. 

Dar pasamprotauja apie mėnesius: tėčio gimtadienis liepą, kai žydi liepos, mamos gimtadienis birželį, tai auga berželiai, sesytės gimtadienis gegužį, tai...aš užbaigiu mintį, jog būna pavasaris, o jo gimtadienis rugpjūtį, tai vasara būna:)

Liepa - tėtuko mėnuo

Keliaujam per vasaros mėnesius toliau:) Sūnelis jau nekantrauja: "Na kada mano mėnuo? Kiek dar liko laukti? Kiek dienyčių dar?" Sakau, kad dar teks palaukti, nes liepa priklauso tėtukui. Bet vasara dar nesibaigė, turim daug gražaus laiko!

Mėlynas lubinų laukimas

Mes susitikom pavakare, trys merginos ir pilviniukas berniukas:) Ieškojom pievos, skynėm lubinus, džiaugėmės saule, plepėjom ir...vaikėm begalės uodų!

Vidurvasaris

Tai mano mieliausias laikas metuose, kuomet būna ilgiausios dienos ir trumpiausios naktys. O gerai užvakarojus per Jonines, miegoti eini jau švintant:)

Turkio aviukas

Nedidukas, delne jaukiai telpantis aviukas-sagė šiandien iškeliavo pas Aistę ir man buvo labai smagu, kad jai patiko spalva. Malonaus nešiojimo! 

Žvejybos laimikis

Vaikystėj esu tėtį lydėjusi į žvejybą. Retokai jis mane pasiimdavo, žvejybinės patirties neįgijau, žvejo diplomo neapsigyniau ir, sakyčiau, visai nepamėgau šio užsiėmimo... Bet pamenu tą sėdėjimą valtyj, kai lauki užkimbančios žuvies ir nė krust. Kai tėtis duoda nukabinti užkibusią žuvį, o ji spartuolė išslysta iš mano delnų. Kai anksti ryte kylant vasariniam rūkui žingsniuodavom iki ežero. Ir pairkluoti man duodavo. Ir nuo kranto žvejojom, o kai įsisiurbė man į pėdą siurbelė, tai tėtis ją ištraukė ir buvo mano didvyris!

Neturiu aš meškerės ir žvejoti man nepatinka, todėl kai vyras galų gale prikalbino į žvejybą drauge - pasiėmiau fotoaparatą:) Ir kas pasakė, kad žvejybos laimikis turi būti žuvis ar koks vėžys? Aš žvejoju kadrus:) 

Birželis - mamytės mėnuo

Štai dar vienas mėnuo ir šį kartą jis priklauso mamytei. Pabūsiu nekukli - man labai patinka, kad gimiau tokį mėnesį. Šilta ir daug žiedų, jog kartais net nežinau, kurie man mieliausi:) Gal pinavijos?... Jų aromatas mane pakeri! Kaime dabar pats bijūnų žydėjimas. Mielai dalinuosi su bendradiene Diana. Su mudviejų diena, mieloji:)  

 O sūnelis ir toliau kantriai laukia savojo mėnesio:)

Gegužė - sesytės mėnuo

Sūnaus galvelėj susidėliojo mintys, kad mūsų šeimoj kiekvienas turim po savo mėnesį. Na tas mėnuo, kai šventi savo gimtadienį, ir yra tavo mėnuo:) Štai gegužė - sesytės mėnuo. Šiandien mano mažylei jau "tlys":) 

 

  

Tęsinys apie mėnesius netrukus, dar šią vasarą:)

Pavasarinė užrašinė

Šiais metais pavasaris nepasikuklino ir gerokai susivėlavo... O kai jo labai lauki ir jis vis neateina, tai būtinai reikia jo čia ir dabar:) Kad laukimas neprailgtų, ėmiau ir išsiuvinėjau Kazuko Aoki pavasarines gėles Muscari. Jau seniai audžiau mintį, kad draugei gimtadieniui padarysiu užrašinę.

Rebekka, ich wünsche dir zu deinem Geburtstag alles alles Gute, viel Gesundheit und Glück, feier schön und genieß deinen Tag heute!

Siuvinėjau ant Zweigart firmos Belfast lino (32) DMC siūlais. Kai siuvinys buvo baigtas, interneto platybėse atradau labai išsamią ir naudingą Lauros pamokėlę, kaip apvilkti užrašinę medžiaga. Kaip pirmą kartą, sakyčiau, visai gerai man pavyko:) Kad užrašinė būtų gyvesnė, padariau dar skirtuką su išsiuvinėta bite.

Linksmų Velykų!

Su šventomis Velykomis visus! Tegul būna smagios, spalvotos ir jaukios. Ir manau, kad jau pats laikas ateiti pavasariui! Nelabai pamenu, kada Velykų išvakarėse būtų prisnigę...

Velykinė atvirutė

Velykinė atvirutė. Sudėliojau ją iš savo pomėgių ir rankdarbių:) Kartais mėgstu gaminti, šiek tiek veliu, ką nors pasiūnu, patinka namuose vis ką nors auginti.

Atvirutės idėja ne mano. Ir iš tiesų, viskas prasidėjo net ne nuo atvirutės. Fotografijos forume buvo užduotis: iš kelių detalių pateikti istoriją, pasakojimą. Detalės turėjo būti tvarkingai sudėliotos. Mano galvoj susisuko velykinė atvirutė:)

Velykų belaukiant

Savaitgalį buvo veiklos - puošėm su vaikais prasprogusias šakeles, juk po savaitės jau Velykos!

Pernai nuvėliau iš vilnos kiaušinukų, bet šiemet vaikams reikėjo kažko naujo. Taigi, pasiuvau kiekvienam po paukštuką, nes sūnus samprotavo, jeigu yra kiaušinukai, turi būti ir paukštukai:) Dar prikepėm visi drauge meduolių. Receptas kalėdinis, bet šįkart meduoliai pavasariški - drugeliai ir kiškiai. Mažieji viską sukabino ant šakelių, o tuomet jau laimingai kirto meduolius:)

Sugrįžusiai žiemai pasipuošti

Kai veliu gėles-sages, niekada nežinau, koks bus galutinis  rezultatas... Išsirenku spalvą, apgalvoju, kaip padekoruosiu žiedą ir kai sagė pagaliau būna suformuota ir išdžiūsta...dar yra pakankamai erdvės pasireikšti siuvinėjant karoliukus.

Šią visai neplanuotai išsiuvinėjau kaip jūros žvaigždę. Buvo vakaras po darbinės savaitės, taip norėjosi kažką parankdarbiauti:)  

Užsegami batukai

Šis tas naujo mano megztų batukų kolekcijoje. Kol kas dar neišbandyti, bet viliuosi, kad bus patogūs ir tvirtai laikysis ant mažų pėdučių, nes turi užsegimą. Dar pernai atradau jų aprašymą, bet vis nebuvo kam megzti. Su keleta savų interpretacijų štai tokie gavosi.

Iš naminės vilnos, ką tik baigti megzti ir supakuoti Sandros leliukui. Mano mažoji vakar tol neužmigo, kol nedaviau apčiupinėti batukų ir sagučių pasegioti:) Sutarėm, kad ir jai numegsiu naujas kojinytes:)

Batukų aprašymą radau tindi rindi svetainėje.

Atėjo pavasaris

- Toi istilps snėgas i bus zolytė...i bus pavasalis!

- Taip, mažyle, tuoj bus pavasaris.

- Mama, dabar žiema, tada po žiemos ateis pavasaris, o po pavasario bus vasara ir mano gimtadienis!

- Teisingai, mažiuk, po žiemos jau greit bus pavasaris.

Štai taip jau kuris laikas su vaikais laukėm pavasario. Nejučia rytais pradėjo anksčiau švisti, vakarai pašviesėjo, vis daugiau saulės ir...šiandien atėjo pavasaris! Gal kiek apsiblausęs, bet pavasaris:) Su pavasariniu ūpu suvėliau sagę-gėlę.

Širdutės mylimukams

Kai mano mažieji namie būna kartu, niekada netrūksta triukšmo, šimto įvairiausių klausimų, zyzimų, prieštaravimų, išdaigų ir peštynių! Bet kai jie išvažiuoja pasisvečiuoti pas senelius, vakare namuose spengia keista tyla ir man ima kažko trūkti... Aš jų tiesiog pasiilgstu:)

Išsiuvinėjau ir pasiuvau savo mylimukams po širdutę.

Aišku jiems labiau patiko ne širdutės! Dukrytė pati išsirinko "lastytuvą", o sūnus buvo sužavėtas "tačka":)

Dar visai neseniai sakiau, kad nesiuvinėsiu, užtektinai ir taip turiu veiklos laisvalaikiu, bet siuvinėjančių draugių darbai vis traukė akį, tad vieną dieną pamėginau ir aš. Pradėjau nuo niekučių, bet siuvinėjimas be galo įtraukė. Tai tinkamas rankdarbiavimas, kai norisi pailsėti, atsipalaiduoti. Galvoje jau sukasi nauji siuviniai ir idėjos...:)

Širdelių siuviniai iš Acufactum knygos "Lust auf Lavendel".

Gruodis, 2012/12

Buvo daug krentančių snaigių, girgždančio sniego pusnių ir šerkšno paveikslus paišiusio šaltuko...tik mažai laiko pabaigti dvylikos metų mėnesių projektėlį... Jis šiek tiek užsitęsė, net peršoko į kitus metus, bet...kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada:)

Iki kitų Kalėdų

Atrodo visai neseniai puošėm Kalėdoms namus... Mažieji kas rytą eidavo kojinėj ieškoti nykštukų lauktuvių. Vakarais deginom žvakes. Girlianda kartais palikdavom degti ir per naktį. Aplink buvo šventės:) Tik kaip kasmet, jos labai jau greitai praėjo... Todėl šiemet visai neskubėjau nupuošti namų. Sidabrinė eglutė kuo puikiausiai atsilaikė mėnesį ir gal dar tiek pat būtų stovėjusi, keletas spyglių tenukrito. Bet šįryt ant palangės jau pamačiau išlindusius jacintus ir kažkaip toptelėjo - jau gerokai po Trijų karalių, laikas nupuošti viską:) Vaikai mielai man padėjo. Kad ir kaip stengėsi nupurtyti eglės spyglius - niekaip nepavyko. Kitąmet tikrai pirksim tik sidabrinę eglę! 

 

Batukai dvynukams

Prisimenu, kai pati laukiausi... Baisiai smalsu buvo sužinoti, kas gi gims. Kokios spalvos drabužėlius pirkti, kokį vardą rinkti, kokius patalėlius siūti...ir šiaip rūpėjo:) O įsivaizduokit, kai rinktis nebetenka, nes į pasaulį atkeliauja du mažyliai ir dar sesė su broliu! Vienu ypu šeima pagausėja du kartus ir nuo tada jau visko reikia po du. Tai ir batukų dvi poros. Dvynukams Patricijai ir Herkui šiandien mėnuo. Sveikinu visą šeimyną. Būkit dukart laimingi ir sveiki!