Rodomi pranešimai su žymėmis people photography. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis people photography. Rodyti visus pranešimus

2017 m. gegužės 7 d., sekmadienis

Mamos glėbyj

Prieš pat Mamos dieną aplankiau Eglę. Dar visai neseniai jos delnuos pūpsojo pilvukas, o šiandien švelniam ir saugiam glėbyj telpa visas jos pasaulis - mažulytis Oskaras.





Nepamirškite pasveikinti savo mamų. Aplankykite jas, apkabinkite ar tiesiog paskambinkite.
Mažoji mane pasveikino net tris kartus! Penki piešiniai. Guminiai batai, kai lis, ir kalnų batai, kai važiuosim į kalnus. Tiesa, jie iš popieriaus, bet labai gražiai dekoruoti. Nupynė apyrankę, padovanojo savo karolius. Galiausiai popierinė šypsena, kad visada šypsočiausi:) Ir dar sakė, kad per Mamyčių dieną neims pieno putos nuo mano kavos, miegoti aš eisiu kartu su vaikais, kad pailsėčiau, ir būsiu karalienė. Sūnus santūriai, kaip jis temoka, nustebino mane skintų žydrių puokštele, paties darytu atviruku ir įrėmintu paveikslėliu. 
Kaip gera būti mama! Ačiū Gyvenimui už tokią dovaną. Niekas nesakė, kad mama būti lengva, bet į nieką nekeisčiau tokios patirties, jausmų ir išgyvenimų.

2017 m. kovo 26 d., sekmadienis

Gandrų belaukiant

Kovą pargrįžta gandrai. Ir jie ne šiaip sau sugrįžta, kad lopytų senuosius lizdus, suktų naujus, kalentų, varlinėtų po pievas ir perėtų gandriukus. Juk gandrai atneša leliukus! Na gerai jau, gerai, tai tik gražios istorijos vaikams, bet kuris iš mūsų jų negirdėjo, o gal akimirką ir patikėjo:)
Mudvi su Egle susitikom vieną saulėtą kovo dieną. Ji mėgavosi laukimu. Aš džiaugiausi galimybe įamžinti šias akimirkas. Guvi ir energinga, svajinga ir laiminga. Kambaryj jau ir lovelė yra, žaislai, drabužėliai, bet kol kas dar reikia palaukti.

  


Mūsų susitikimą iš šalies stebėjo išdidusis Fuksas. Ne motais jam buvo fotografuotis, bet rūpėjo šeimininkės delnuose pūpsantis pilvukas.



 






2015 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Raudonplaukė drovuolė

Susitikom vieną vasaros vakarą. Ji susidraugavo su mano dukrele, bet manęs laikėsi atokiai. Fotosesijai visai nesiruošiau, bet vis sekiojau akimis šią raudonplaukę mergaičiukę. O leidžiantis saulei jau nebeatsispyriau ir prikalbinau ją pasivaikščioti toliau nuo stovyklavietės šurmulio.


Nelengva man buvo. Ji buvo labai nedrąsi. Manoji dukrelė jai vis rodė pavyzdį, kaip reikia papozuoti:) Bet mes esam tokie, kokie esam. Vaikai irgi. Nepagavau jos šypsenos. Bet po trijų stovyklavimo dienų, atsisveikinant Raminta pasitrynė su manim nosies galiukais:)