2015 m. liepos 28 d., antradienis

Kambariniai pomidorai



Užderėjo! Vaikai ilgai netruko visus nuskinti. O mažoji po lygiai padalino sau ir broliui. Buvo miela klausytis: "Vienas man, vienas broliui, du man, du broliui, trys man, trys broliui...". Ir taip kone iki dvidešimt be klaidų!

2015 m. liepos 22 d., trečiadienis

Juodkrantė

Pradėti rašyti blog'ą paskatino mano pomėgis fotografijai. Rankdarbiai tapo mano modeliais. Į dienos šviesą išsitraukiau ir juostinį fotoaparatą. Keletą draugių prikalbinau fotosesijoms. Viskas taip palaipsniui ir rutuliojosi. Ketvirti metai jau sukasi ir vis dar nedingo noras rašyti. Tiesa, mano įrašai nėra dažni, bet vis dar gera juos kaupti savo palėpėje.
Prie ir taip gausios įrašų įvairovės sumąsčiau dar prijungti keliones. Tai nebus detalūs maršrutų aprašymai, nors gal... Greičiausiai pasidalinsiu įsimintiniausiais kelionių momentais.
Šįkart Juodkrantė. Mūsų kasmetinių vasaros atostogų vieta. Tai jungtinės atostogos, kuomet važiuojam dvi ar trys draugų šeimos, su vaikais ir geru ūpu. Orus tai savaitei pranašavo lietingus, bet jūra mus pasitiko saulėta. 


Telijo viena naktį, o po jos Neptūnas išmetė ir bangų!


Besibaigiant atostogoms, jūra nurimo, atėjo debesys ir prapliupo lietus. Kaip gera išvažiuoti paliekant blogą orą:)


Finale: visos įsidėtos suknelės panešiotos ir oras buvo puikus!

2015 m. liepos 11 d., šeštadienis

Pakabos atostogų suknelėms

Jau kokia trečia diena pravėrus langą girdžiu, kaip į palangę kapsi lietaus lašai. O ryt atostogos pajūrin. Šalia teisingų drabužių lietingam orui, su dukryte įspraudėm į lagaminą ir suknelių. Mažajai jų niekada nebūna per daug:)
Dvi gėlėtos pakabos. Man ir dukrytei. Mūsų atostogų suknelėms.

2015 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Jo didenybė žemuogė

Vaikystės kaime buvo išvaikščioti visi pievų ir miško takeliai. Iš pradžių pamiške, paskui per kalnelį ir galiausiai pievoje už pirties. Toks buvo žemuogių maršrutas. Praeini ir jau turi, ką su šviežiu pienu paskanauti.


Nors kai kurie takeliai nunyko, bet maniškiai pipirai žino, kur nubėgti ir surasti žemuogių. Net nereikia raginti jų valgyti ir pasakoti, kokios jos naudingos. Žemuogės tiesiog skanios ir kvapnios!


Tikros žemuogių plantacijos kiek tolėliau nuo kaimo. Tik vietiniai žino tuos raudonuojančius užkaborius. Aš nevažiavau, likau kaime atsakinga už plovą pietums. Bet namiškiai atvėžė gausybę žemuogių! Užteko ir pavalgyti, ir pafotografuoti:)