Pasteliniai šilko raštai

Šiandien antroji Velykų diena, tad vis dar galima kalbėti apie margučius:) Šiemet pasirinkau kiaušinius marginti su šilku. Lapatynuose šilkinių kaklaraiščių neatradau, tad nusipirkau šilkinio audinio skiautę.

Šilkiniam kiaušinių marginimui prireikė:

baltų vištos kiaušinių

šilkinio audinio skaiučių (turi būti 100 proc. šilkas)

medvilninės medžiagos skiaučių

acto 9 proc.

siūlų

Kiaušinius apie parą laiko palaikiau kambario temperatūroje, kad nesutrūktų virdami. Ėmiau kiaušinį, sudrėkinau šilkinės medžiagos skiautę ir geraja rašto puse į lukštą tampriai apdėjau kiaušinį. Aprišau siūlu, kad šilkas labiau prisispaustų prie kiaušinio. Tuomet kiaušinį įvyniojau į medvilninės medžiagos skiautę ir vėl tampriai apvyniojau siūlu. Pasiruošiau puodą vandens: į litrą vandens įpyliau 3 valgomuosius šaukštus acto. Aprištus kiaušinius sudėjau į paruoštą vandenį ir užvirus vandeniui, 20 min. viriau kiaušinius ant silpnos ugnies. Kai kiaušiniai išvirė, išėmiau juos ir sudėjau į indą su šaltu vandeniu. Atvėsus kiaušiniams, su nekantrumu juos išvyniojau.

 

Manieji gavosi pasteliniai. Gražūs, bet tikėjausi kiek ryškesnių:) Kitiems metams jau žinau, kur tobulinsiu dažymą. 

Interneto platybėse perskaičiau, kad išvirus kiaušiniams, reikia juos palikti puode ir leisti savaime atvėsti. Gal taip geriau įsigertų raštas?... Manau, įtakos turi ir šilko raštas. Kitiems metams pasiieškosiu ryškesnio.

Margučiai kaip vaikystėj

Pernai prieš pat Velykas nusprogo kompas. Netrumpai truko, kol atgavau priėjimą prie visų savo nuotraukų. Po gerų poros savaičių jau nebebuvo įdomu, kokie marginti kiaušiniai puikavosi ant šventinio stalo. Bet kiaušiniai tikrai gavosi spalvoti ir ryškūs! Tad keliu juos į dienos šviesą dabar.

  

Vaikystėj švęsti Velykų suvažiuodavom į kaimą. Baba per žiemą būdavo pririnkusi maišą svogūnų lūkštų, mama atveždavo dažų ir aš imdavausi malonaus užsiėmimo. Man buvo patikėta, kad svogūnų lukštais apriščiau kiaušinius. Gerai, kad naminės vištos pridėdavo daug kiaušinių, tai vienas kitas mano sudaužytas didelio nuostolio nepridarydavo:)

Kaimo nebeliko, bet gražūs prisiminai gyvi ligi šiol. Tad pernai su savais mažaisiais ėmiausi kiaušinius marginti pati. Su svogūnų lukštais kaip vaikystėj. Gavosi ryškūs, spalvoti ir margi. 

Jei kam smalsu - dalinuosi, kaip išmarginti kiaušinius su svogūnų lukštais.

Marginimo procesui prireiks:

baltų vištos kiaušinių (tinka ir rudi, bet balti geriau įgeria dažą)

svogūnų lukštų

acto 9 proc.

dažų

audinio kiaušinių įvyniojimui (aš naudoju ir pėdkelnes)

siūlų

Kiaušinius apie parą laiko palaikau kambario temperatūroje, esu girdėjusi, kad tuomet jie nesutrūksta virdami. Pasiruošiu svogūnų lukštus: dalį labiau pasmulkinu, kitus palieku stambiais gabalais. Kad lukštai geriau priglustų prie kiaušinio, pamerkiu juos į nedidelį kiekį vandens. Kiek leidžia fantazija - apdėlioju kiaušinį su lukštais. Tuomet įvynioju į audinį (nors dažniau naudoju nailonines pėdkelnes, nes man geriau priglunda aplink kiaušinį), apsuku su siūlu. Pasiruošiu puodą vandens su dažais. Pusei litro vandens įpilu vieną valgomąjį šaukštą acto. Kiaušinius iš karto sudedu į paruoštą vandenį ir užstatau virti. Užvirus vandeniui, kiaušinius verdu dar 15 min. Kai kiaušiniai išverda, išimu juos ir sudedu į indą su šaltu vandeniu, leidžiu atvėsti. Tuomet jau su žirklėm prakerpu visus įvyniojimus ir gėriuosi rezultatais:)

  

Sesers vafliai

Ar žinot, ką reiškia būti šeimoje jaunėle? Tėvų meilės gaudavau vienodai. Bent jau nepamenu, kad mane būtų labiau lepinę, o ir pylos gaudavau ne ką mažiau, nei vyresnioji sesė:) Bet aš ne apie tai. Būti jaunėle - vadinasi kaskart po revizijos spintoje gauti sesės išaugtus drabužius. Vienų laukdavau net išsižiojusi, kiti visai nedžiugindavo, bet buvo savaime suprantama, kad tai, kas nebetinka sesei, atitenka  man. Kadangi pati auginu du vaikus, tai tokį dėsningumą pilnai pateisinu. Va kaip pasikeičia nuomonė:) Bet tuomet, būdama vaikas, vis pasvajodavau, kai jau užaugsiu, kai jau pirksiuos ką norėsiu! Ir nors užaugau, mano sesė karts nuo karto vis perleidžia man ką nors. Tai va, paveldėjau jos receptų sąsiuvinį ir ten atradau pačių skaniausių vaflių receptą! O tikri vafliai turi būti iškepti toj senojoj rusiškoj vaflinėj, tai ir ją gavau iš sesers.

 

 

Tešlai reikės:

200 g. margarino arba sviesto

5 kiaušiniai

200 g. cukraus

200 g. miltų

Pagaminti tešlą baisiai paprasta. Išlydau margariną, įmušu kiaušinius, supilu cukrų ir gerai išmaišau, kol nesijaučia cukraus. Tuomet suberiu miltus ir dar kartelį viską išmaišau. Ir tuomet vyras kepa vaflius:)

Vaflinė turi būti gerai įkaitinta ir susukti vaflį reikia iš karto, kol jis dar būna karštas ir minkštas. Vėliau jis sukietėja ir pasidaro trapus. Kad vafliai nesuminkštėtų, geriau juos laikyti sandariai uždarytus dėžutėje. 

 

 

Pati niekada nesu kepusi vaflių, tai mano vyro užsiėmimas. Užmaišau dvi normas ir tuomet  jau jis darbuojasi. Vafliai yra mūsų šeimos firminis saldėsis Kalėdoms:)

Kalėdiniai meduoliai

Maisto gaminimas nėra man malonus užsiėmimas. Gaminti moku, bet mielai galiu negaminti savaitėmis. Jeigu ne vaikai, kurie valgo keturis kartus per dieną, mielai valgyčiau vyro ruoštą maistą:) Tiesa, būna tokių pakilių etapų, kai gaminu gaminu gaminu, bet tai ne prieš gera, nes paskui negaminu negaminu negaminu...

Teturiu tik vieną mėgiamą receptų knygą, keletą skanių dalykėlių esu užsirašiusi ant lapukų. Eksperimentuoti man nepatinka. Ir visa laimė, kad turiu sesę, kuriai bet kada galiu pasiskambinti ir pasikonsultuoti apie painius gaminimo labirintus.

Iki šiol mano bloge nebuvo receptų, bet pagalvojau, kad retkarčiais parašysiu vieną kitą mėgiamą ir pavykusį:)

Čia pat jau Kalėdos, tai pasidalinsiu meduolių receptu. Gavau jį iš sesers dar pernai, bet tik šiemet iškepiau nieko nepraleidusi:)

Tešlai reikės:

450 gr. miltų (sunaudojau daugiau, nes kitaip tešla visai nesikočiojo)  
150 gr. cukraus (jei naudosit rudą, iškepę meduoliai bus rudesni)
100 g. sviesto
2 kiaušiniai
100 gr. medaus/1 valg. šaukštas – 30 gr. (kuo tamsesnis medus, tuo tamsesni meduoliai)
2 arb. šaukšteliai kepimo miltelių

prieskonių meduoliams (įbėriau 2 arb. šaukštelius prieskonių mišinio)

Į dubenį įmušti kiaušinius, supilti cukrų, medų ir tirpintą sviestą, viską išmaišyti. Kadangi dėjau paprastą cukrų, tai dar įpyliau 3 valgomuosius šaukštus auksaspalvio cukraus sirupo (naudojau Dan Sukker produktą), kad meduoliai būtų tamsesni. Dubenį dėti ant garų (puodo su verdančiu vandeniu) ir maišyti, kol cukrus ištirps (gavosi kokios 10 min.). Nukelti dubenį nuo garų, supilti kepimo miltelius ir gerai išsukti, tešla suputos. Tuomet suberti miltus ir užminkyti maloniai minkštą tešlą. Supylus visus recepto miltus, tešla man vis dar lipo prie rankų, todėl pyliau dar, kol tešlą galėjau kočioti, bet tešla turi būti ne kieta. Dar šiltą tešlą kočiojom su vaikais ir spaudėm figūrėles. Manieji meduoliai tokie drūti, t.y. storoki, bet ir minkšti. Kuriuos iškočiodavau ploniau, tai iškepę buvo kietesni. Kadangi dėjau paprastą cukrų ir liepų medus buvo šviesus, tai meduoliai gavosi vos vos rusvi, bet vis tiek skanūs:)
Orkaitę įkaitinau iki 200⁰ C, meduolius kepiau apie 8 min. Iš tikrųjų, tai žiūrėdavau, kol jie paruduos, ir tuomet ištraukdavau.  

Glajui:
1 baltymas
250 gr. cukraus pudros
šiek tiek išspaudžiau citrinos sulčių

Ir tuomet smagus dailės užsiėmimas su vaikais:)