2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Kai važiuoju į kaimą

Kai važiuoju į kaimą, pirmiausia susipakuoju fotoaparato krepšį:) Būtiniausiai turiu pasiimti juostinuką. Kaimas vis labiau sensta ir noriu suspėti kuo daugiau jo įamžinti. Ne visuomet atrandu kadrą, kartais pratingiu saulėlydžio vakarus ar pramiegu ankstyvus rytus. Bet man neramu, kad būtent tuomet, kai nepasiimsiu fotoaparato, gerą kadrą tikrai pražiopsosiu. Taigi, krepšys supakuotas ir aš jau užuodžiu rytinės kavos kvapą pas mamą.
Mama vis juokiasi iš manęs: "O, korespondentė atvažiavo."

2015 m. birželio 14 d., sekmadienis

Mano gimtadienio bijūnai

Neįsivaizduoju savo gimtadienio be bijūnų. Vis tie prisiminimai iš vaikystės. Šilti ir taip stipriai kvepiantys babos bijūnais. Kai neliko babos, neliko ir kasmet laukiamų bijūnų puokščių...
Kinai turi patarlę, kad pabaiga visada yra kažko pradžia. Bijūnai man vis dar patinka. Ir aš turiu draugę, kuri žino šią mano silpnybę, ir per gimtadienį padovanoja man bijūnų. Viduje patyliukais aš svajoju apie šias gėles,  o Lina kasmet sugeba mane maloniai nustebinti jų žiedais:)

2015 m. birželio 9 d., antradienis

Lubinų aviukas

Taip jau nutiko, kad per patį lubinų žydėjimą parvažiavau namo su siūlėm, minimaliai galėjau judėti, o akyse vis stovėjo tie žydintys lubinai. Aktyvi veikla buvo ne mano jėgoms, tad pasikuičiau po savo vilną ir atradau lubinų mėlynumo spalvos! Bet nuotraukai būtinai reikia lubinų. Rašau draugei, gal kur pakeliui iš kaimo atvežtum kelis, ką? Atveža, kiek pavargusius nuo karštos kelionės, bet netrukus atsigauna vazoj. Tą patį vakarą sesuo užsuka po kaimo su lubinais:) Iki visiškos pilnatvės dar vyras sustoja pakelėj. Lubinų pilni namai. Įvyko tikros jungtinės lubinų pajėgos!


O štai ir pats lubinų aviukas. Nežinau, kas labiau: ar jis prie lubinų prisiderinęs, ar lubinai prie jo:)


 

2015 m. birželio 1 d., pirmadienis

Alyvinė avytė

Vasara. Atėjo. Prasidėjo. Laukiau jos jau kažin kiek. Ir jau dabar žinau, kad kai ji baiginėsis, aš kaip koks vaikas įsikibęs mamai į sijoną nenorėsiu jos paleisti. O šiemet supratau, kad vasara trunka ne tik tuos tris kalendorinius mėnesius. Ar matėt, kaip žydėjo gegužis? Tiesa, vėsokas buvo...
Prisiderinus prie gegužio alyvų mano velta alyvinė avytė.


 Sagė kantriai laukia Odetuko. Su jos mama įgyvendinom abipusius geranoriškus mainus:)