Prisirpusių uogų šlepetės

Draugė man pati pakuždėjo, kad senosios dovanotos šlepetės dyla. Tad kibau į darbus:) Vizijoj mačiau nors šiek tiek, bet oranžinės spalvos, visa kita gimė eigoje.

Kurį laiką šlepetės nokino uogas, tad dovana sunoko atkeliavusioms Kalėdoms:) Ir pačiu laiku, nes prieš kelias dienas gavau draugės žinutę - "skylė". Man buvo labai gera dovanoti laukiamą šilumą.

Statistika: 39 dydžio kalėdinei dovanai sunaudojau 190 g N.Zelandijos karšinio. Šermukšnių uogas nokinau iš vilnos burbuliukų. Padai tepti lateksu.

Su šventėmis!

Linkiu pačių šilčiausių šventinių istorijų!

Ketvirtoji Advento savaitė

Paskutinės dienos. Bene viskas jau suruošta, trūksta tik pačių Kalėdų:)

Laikas pasveikinti

Kasmetinė, graži ir laukiama mano tradicija - pasveikinti atvirlaiškiais visus, kuriuos norisi. Šiemet ir vėl iš favoritepostcard gavau atspausdintų atvirlaiškių su manosiomis nuotraukomis. Gavosi toks apmegztų Kalėdų pundelis:)

Pasveikinkit ir jūs savo artimuosius, mylimuosius, brangiausius. Popieriniai sveikinimai ir linkėjimai labai sušildo!

Trečioji Advento savaitė

Kai įsižiebia trečioji Advento žvakė, laukti lieka vis mažiau. Pusiaukelė. Mūsų šeimoj pats laikas puošti Kalėdų eglę!

Antroji Advento savaitė

Kalėdų laukimas įgauna pagreitį. Aplinkui vis daugiau skubėjimo, rodos, ir eilės ilgesnės prie dovanų, ir kamščiai didesni... O norėtųs ramumo, jaukumo, šiltumo. Šįvakar su vaikais išpiešėm meduolius ir buvo gera kurti, neskubėti, pabūti kartu. Jaukumu mus džiugino antroji uždegta Advento žvakė.

Linkiu ramaus laukimo ir jums visiems.

Adventas

Lietuvių patarlė sako "ruošk žiemai roges vasarą", tai va pasiruošiau. Dar vasaros pabaigoje prisirinkau kerpių, kankorėžių ir suraizgiau mintį, kaip atrodys Advento vainikas. Tiesa, ir vėl ne vainikas, o keturios žvakės jau tradicija tapusioje toje pačioje keramikinėje lėkštėje.

Gyvybingumui, spalvotumui ir smagumui pasėjau rausvųjų pipirų:) Man pačiai labai patiko rezultatas, vaikams irgi. Mažesnioji vis komentavo kūrybos procesą, o didysis uždegė pirmąją Advento žvakę.

Viliuosi, kad puošmena atlaikys visą laukimo laiką. Iš patirties galiu pasakyti, jog samanos prašosi kasdieninio drėkinimo, eglių šakelės po kurio laiko palieka be spyglių, baltauodegės meškytės uogos susiraukšlėja, nužydėjusios rykštenės nusipukuoja. O išdžiuvusios kerpės pasirodė tvirtos ir nepretenzingos:)

Pasiruošęs žiemai

Jau tuoj tuoj ir kalendoriuje bus žiema! Ir laiko atgal nebeatsuksi, teks visą ją pergyventi iki pavasario:) Kad rankos nesušaltų ir jaukiai sniego gniūžtes lipdytų, sūnui dar rudenį numezgiau pirštines.

Kumštinės, pyniuotos, vilnonės ir šiltos. Vyras juokias, ar bus tokia snieguota ir šalta žiema? Bet negali žinot, tad geriau būt pasiruošus!

Ruduo pakuoja dovanas

Dovanas man visada smagu pakuoti. O dar kai pats ruduo dovanoja gėrybių toms dovanoms papuošti:)

Šlepetės princesei

Šlepetės mano dukrytei. Jau nereikėjo tartis dėl spalvos, nes ir taip aišku, kokia jai patinka. Susiderinau papuošimą, pasiskolinau kurpalius ir...kurpaitės princesei gavosi gerokai "ant išaugimo".

Bet tokios gražios, tokios dailios, tokios spalvingos, kad princesė užrakino jas po devyniais užraktais ateičiai ir įsakė nuvelti kitas:) Štai tokia rudeniškos paletės šlepečių, apie kurias rašiau ankstėliau, priešistorė.

O rožines man pavyko trumpam nugvelbti ir išnešti į rudenį fotosesijai. Ir jis buvo visai dosnus, atradau dar gražių ožekšnių, puikiai derėjusių prie šlepečių.

  

Statistika: gavosi 36 dydis, kuriam sunaudojau 170 gr N.Zelandijos karšinio, noseles paryškinau tamsesne spalva ir žėručiu. Padai tepti lateksu.

Mano didysis puodelis

Aš tokio ir norėjau. Didelio, kuris talpintų daug kavos ar arbatos. Jaukaus, kuris leistų ilgai mėgautis karšto gėrimo pertraukėle. Tokio, kuris ilgam ir užtikrintai sušildytų rudenį ar žiemą. Ir svarbiausia, jis turėjo būti patogus ir malonus rankai.

Audronė padėjo mano vizijai virsti realybe! Su  jos pagalba puodelis gavosi kaip nulietas. Ir kartais aš jo net pasigendu indaujoj, nes sūnus mielai mėgaujasi sava kakavos pertraukėle.

Jurgitos leliukui

Rudeniškai lengvai išlydėjom trenerę svajingų laukimo atostogų. Dekretinės, sakyčiau, toks visai neišvaizdus žodis, o atostogos skamba viliojančiai ir laukiamai:) Linkiu, kad tokios jos ir būtų! Ir nepakartojamo susitikimo su nauju pasaulio gyventoju. Kad žiemą atkeliavus nebūtų šalta, supakavau vilnos tapukus.

Bobų vasara

Bobų vasara lepina visu gražumu! Kiekvieną dieną einu su ja pasilabinti nešina didžiausios padėkos, kad vis dar šildo ir gražina gyvenimą, kad tokiom gražiom spalvom ir pasakiškais vaizdais nuspalvina aplinką, kad priberia šūsnį čežančių lapų, kad taip skaniai kvepia saulėtu rudeniu ir vis dar būna būna su mumis.

Norėčiau, kad šios akimirkos sustotų. Kad krentantys lapai šoktų valso šokį. Kad dirbantys dėdės negrėbtų nukritusių lapų. Kad vasariška rudenio šiluma maloniai nuteiktų pasivaikščiojimus. Kad saulė kasryt budintų bobų vasarą iki kolei ateis Kalėdos:)

Šlepetės mažajai bosei

Mano pirmasis dekoratyvinių moliūgėlių derlius. Pernai gavau juos iš Audronės, o šiemet štai kokie užaugo ir pas mane iš tų sėklų. Sako, nevalgomi,  bet puikiai tinka fotografijoms:)

Žalios šlepetės pas mane ilgai neužsibuvo. Papozavo su moliūgėliais ir pabėgo dovanų. Kai kas Boso dieną šiandien švenčia, o Ieva - bosišką savo gimtadienį. Su gimtadieniu, Ieva!

Statistika: 37 dydžio šlepetėms sunaudojau 180 gr pilkos ir vandenyno žalios vilnos karšinio. Dekoruota sluoksna, garbanėlėmis. Padai tepti lateksu.

Rudens spalvų paletė

Ruduo vis labiau įgauna pagreitį. Rodos prieš savaitę medžiai dar žaliavo, o šiandien jau nusidažę įvairiom rudeniškom spalvom. Kažkaip viskas per greitai. Norisi užkonservuoti visą šį spalvingą grožį.

Vat ėmiau ir sustabdžiau rudens spalvų akimirką dukrytės šlepetėse:) 

Tai nėra jos mėgiamiausios spalvos, bet ką daryt, kai pirma pora šlepečių gavosi gerokai "ant išaugimo":) O šis ruduo šiluma nelepina. Tai pačiai pirmą kartą teko tarsi teptuku paišyt iš vilnos likučių.

Ir kai šlepetės jau džiuvo, išgirdau iš dukrytės, kad nešios, kad labai gražiai gavosi:)

Statistika: į rudenio šepetes suvėliau 170 gr vilnos. Viduj samaninis N.Zelandijos karšinys, o visi spalvoti potėpiai iš likučių. Dydis 35. Padai tepti lateksu.

Nešini slyvomis

Vis negaliu atsidžiaugti Audronės padovanotais antilopės ir vienaragio dubenėliais. Jie tokie mieli ir tiek daug visko gali talpinti, panešti ar pasaugoti. Nebetaupau jų progai, mėgaujuos čia ir dabar. O kai aš nesinaudoju, vaikai jau pasiskirstė kuris kurio:)

Dabar pats slyvų sezonas. Nusipirkau tiek, kad užteko jiems abiems!

Rudeniui įsispirti

Nuveltos vasarą, kantriai sulaukusios rudens ir išdidžiai pozuojančios šalia skrybelės:) Rugsėjis vis dar dovanoja pakankamai saulės, bet kojas reikia laikyti šiltai.

Statistika: 39 dydžio, prireikė 190 gr vilnos, maišiau karšinį ir sluoksną, dekoravau vienu iš seniausių simbolių - spirale. Padai tepti lateksu.

Rudens grybai

Vaikai į rudeninį grybavimą keliasi nenoriai. Vyras keliauja iš sportinio intereso. Vienintelė aš valgau grybus. Bet rudenį išlįsti pagrybauti - šeimos tradicija. O man jau smagu, kad vis daugiau grybų pažįsta vaikai. Į krepšelį keliauja gerieji valgomi, o nevalgomi lieka puošti miško.

Čia tik dalis sūnaus rastųjų grybų, bet neatsispyriau jų fotogeniškumui:) Raudonikiai, valgomi, antros kategorijos gražuoliai.

Prasidėjus rudeniui

Esu pasiruošus atkeliavusiam rudeniui! Tiesa, jis toks beprotiškai vasariškas, kad vis dar plevena suknelės, laksto basos pėdos, ryte ežeras užliūliavo šiluma ir vakare, matyt, nepaleis iš glėbio, darže sirpsta žemuogės, avietės ir galvoj dar vėjai laksto, kai rugsėjo pirmoji nutinka sekmadienį:)

Bet gi atvės. Atpūs ruduo vėsumą, kai norėsis šilčiau apsigaubt, šilčiau įsisupt, šilčiau apsirengt ir kojas šilčiau laikyt. Mano veltos šlepetės dailiai šildys pėdas namuos ir terasoj.

Statistika: 39 dydžio, lengvo žydrumo viduj, žalsvos išorėje ir paspalvotos šilku. Sunaudojau 190 g vilnos. Padus tepiau lateksu. MANO:)

Šlapių šlepečių susitikimas 2

Mes vėl susitikom. Su vilnos pundeliais, kurpaliais ir daug įrankių šlepetėms velti. Kaip ir pernai, beveik tuo pat metu, tam pačiam draugės kaime ir taip pačiai nusiteikusios pavelti ir gerai pailsėti:) Jei atvirai, manau, kiekviena moteris nusipelnė stovyklos SAU. Pabūt su drauge, nieko negamint, nes po didelio giminės baliaus tiesiog reikia pabaigti likučius, daug bendraut, miegot iki valios, naktinėt prie filmų, pirtintis, sveikatintis ir iš peties pavelt!

Keturios poros mūsų smagaus darbo, suderintų spalvų, išgalvotų dekoracijų. Ir net šypsaus, kai prisimenu, kai nuvelus vieną porą šlepečių, laukdavo užkūrenta pirtis, o tada burbuliuojantis kino seansas po atviru dangumi.

Tegyvuoja draugystė!

Gimtadienis!

Paskutinis mūsų šeimoj gimtadienio kaltininkas - sūnus:) Ūgtelėjo jau tiek, kad ir vaišių sąrašėlį pats padarė, ir tortą padėjo gamint, ir picą kepė. Aš džiaugiuosi tokia pagalba, o jis liko patenkintas gimtadieniu.

Su gimtadieniu, sūnau!

Prinoko!

Savoj sodyboj augintos, laistytos ir lepintos pagaliau prinoko šilauogės. Nuo jų mėlynumo ir didumo net šakos linksta!

Gimtadienis!

Jam patinka banguota Baltijos jūra. Didelių žmonių norai irgi pildosi:)

Su gimtadieniu, vyre ir tėti!

Daug mėlynumo

Vidurvasarį vasara tiesiog noksta nuo uogų. Daug spalvų ir skonių, dydžių ir formų, daug skanumo su atostoginiu vasaros prieskoniu.

Šįkart ant manojo lieptelio įsitaisė vasariškai nusiteikę mėlynai raguoti Vienaragio ir Avino dubenėliai su mėlyno saldumo šilauogėmis.

Žvėreliai atkeliavo iš Pho ceramics studijos. Jie mėgavosi jaukia vasaros popiete, o kai kas laukė atbyrančių uogų su pienu ir cukrumi:)