Trumpos rudens dienos ir jos vis dar trumpės trumpės iki... O tuomet jau ir Kalėdos!:)
2015 m. lapkričio 30 d., pirmadienis
2015 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis
Vėl juosta
Per žiemą spėju jos pasiilgti. O pavasarį tai būna kaip kažkoks ritualas. Įsidedu juostą ir vaikštinėju po kaimą. Kaskart atrandu naujus vaizdus, užklystu į dar neatrastus kampelius. Fotografuoju iki vėlyvo rudens. Ir didžiausias smagumas prasideda tuomet, kai pamatau nuotraukas.
Šiemet susikaupė net dvi juostos. Tyrinėju vykusius kadrus ir iš lėto, neskubant, po kadrą prisimenu gyvenimą kaime. Parako užteks iki kito pavasario, o tuomet vėl leisiuos į kelionę:)
2015 m. lapkričio 22 d., sekmadienis
Pirmasniegiai batukai
- Mama! Sningaaa! Stambiai! Kur mano rogės?
Taip šįryt išvirstu iš lovos:) Kaip gera džiaugtis paprastais dalykais.
Netrunka ir vaikai patys susiorganizuoja pasivaikščiojimą į parką. O aš gi susikraunu savo krepšį. Jame fotoaparatas ir ką tik baigti batukai. Kol vaikai nulipdo nediduką sniego senį, aš šalimais fotografuoju pirmasniegius batukus.
2015 m. lapkričio 9 d., pirmadienis
Pilka
Du vaikiški movai. Šviesiai pilkas draugės dukrytei Ievai, tamsiai pilkas - sūnui Joriui. Maniškiai vilnos nė artyn neprisileidžia. Duria ji kaip ir man. Todėl mano širdis džiūgavo, kai draugės vaikai iš karto apsimūturiavo šalikus ir laimingi išbėgo į rudenį. Ir kas, kad movai pilki, ruduo dar kvepia spalvomis!
2015 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis
2015 m. lapkričio 1 d., sekmadienis
Trakai
- Mama, tai kada eisim pačiuženti lapų?
Ėmėm ir išsiruošėm į Trakus. Ten, atėjus rudeniui, visada būna lapų ir niekas neskuba jų sugrėbti, kaip kad Vilniuje. Vaikams tai pats mieliausias rudens smagumas. Čiuženti, lakstyti, voliotis, užsikasti, atsikasti, mėtytis. O lapų tikrai buvo gausybė! Ir kai vaikai jau išsidūko, aš sugavau saulėtą rudenį Trakuose.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)