Balandžio penkta

Balandžio penkta diena, tiesiog šiuos kadrus paliksiu čia. Gamta vis dar žiemoje. Tiesa, paukščiai nerimsta ir jei užsimerktum, jaustumeisi lyg pavasarį:)

Obelų žydėjimas

 - Paleisk, Daiva. Nespėji su laiku, tai paleisk, nes prievarta pavasario nesuturėsi, - jau kokią savaitę guodžiu save pražiopsotu plukių, neužmirštuolių, kiškiakopūsčių žydėjimu. Užspaudė darbai, paeiliui nuo viruso iškritom visa šeima ir nebūta laiko pabūti gamtoje. Bet reikia pavasarinio žydėjimo akims ir nieko negaliu su savim padaryti. Sveikus išleidžiu į kasdieninį veiksmą, ligotus apkamšau, o pati išeinu pabraidžiot po apylinkes.

Obelys žydi! Ir kvepia taip saldžiai, jog rodos kvepiu į save visą bičių suneštą pavasarinį medų:) Aš nepasidaviau! Kai ką paleidau, bet dalį sugavau:)

Pavasario žydėjimas

Kol nefotografavau, rodos, tol visai nepastebėdavau pavasarinio žydėjimo. Jis ateidavo ir praeidavo tarsi be pėdsako. Bet man taip gera, kad taip praėjo ne visi mano pavasariai! Jau kuris laikas jų labai laukiu. Stebiu pumpurus, kaip keičiasi jų spalva ir kaip jie brandina žiedus. O tada jau išsprogsta baltas kvapnus pavasario žydėjimas!

Fotografuoju ir vis įkišu nosį jam užuosti.

- Mama, kam tu taip? - klausia dukra.

- Kad prisiuostyčiau visiems metams, kad neužmirščiau iki kito pavasario, kaip jis kvepia.

Rudens rytas

Negali pykt ant tos rudens šalnos, kai ji įsisupus lengvam rūko šyde atnešė truputuka kandantį šaltuką ir dovanojo dar ryškią saulę!

Jo didenybė musmirė

Be proto šiltas ir grybingas rugsėjis baigias, bet miškas vis dar gražus ir kvepia rudeniška gaiva. Aš viliuosi, kad dar neatvės ir pasivaikščiojimai į mišką tęsis, nes čia tiek daug fotogeniškai nusiteikusių musmirių:)

Iki, vasara!

Kai ji išeina, visada pasidaro liūdna. Liūdna ilgų dienų, šiltų vakarų, žydinčių pievų, giedrų rytų, maudynių, basų pėdų, žaliuojančio daržo, rytinės rasos, vasaros lietaus, kai nebijai sušlapti, prinokusių uogų, gandrų kalenimo, kregždučių draugijos... Dėl tiek daug dalykų liūdna, o vasara tokia trumpa. Rodos ateina ir jau išeina. Niekada jos negana ir niekada nesu pasiruošusi ją išlydėt.

Todėl verta, tikrai verta sustot pakelėj ir pažiūrėt, kaip leidžiasi saulė:)

 

 

 

 

 

Vasara

Kaip aš myliu vasarą!

Bobų vasara

Bobų vasara lepina visu gražumu! Kiekvieną dieną einu su ja pasilabinti nešina didžiausios padėkos, kad vis dar šildo ir gražina gyvenimą, kad tokiom gražiom spalvom ir pasakiškais vaizdais nuspalvina aplinką, kad priberia šūsnį čežančių lapų, kad taip skaniai kvepia saulėtu rudeniu ir vis dar būna būna su mumis.

Norėčiau, kad šios akimirkos sustotų. Kad krentantys lapai šoktų valso šokį. Kad dirbantys dėdės negrėbtų nukritusių lapų. Kad vasariška rudenio šiluma maloniai nuteiktų pasivaikščiojimus. Kad saulė kasryt budintų bobų vasarą iki kolei ateis Kalėdos:)

Rudens rūkas

Ir rudens rytų būna stebuklingai gražių! Rytinis pasivaikščiojimas manęs visai neviliojo, bet rudeninis rūkas buvo užsipyrusiai gražus. Krašteliu virš namų lindo saulė, o jis visai nesisklaidė. Išleidau vaikus mokyklon ir išsiruošiau į tarsi pieno puta rūką. Vaikštinėjau lyg gerdama savo rytinę latte kavą:) Rūko buvo labai daug.

Auksinis ruduo

Kažkiek net sunku patikėt, kad vidur spalio toks auksinis ir dar šiltas ruduo! Išėjom su dukrele pasižvalgyt po mūsų parką ir išsirinkt auksinių vietų pasifotografuot.

Obelų žydėjimas

Išvažiavom truputėlį pakeliauti balandį. Lenkijoje pakelės nusėtos pienių žiedais, visu gražumu žydi obelys ir alyvos. Galvoju, kaip viskas čia greičiau, o gal čia šilčiau? Bet grįžus namo gegužį, čia irgi jau žydi obelys!

Palydėti vasarą

Kad ir kokia šalta ji bebuvo šiemet. Visa sušlapusi nuo lietaus ir supūsta vėjo. Bet buvo VASARA. Nuo mažumės man pats mieliausias metų laikas. Pilnas atostogų kaime, basų pėdų pievoje, ilgų vakarų, žiogų koncertų, nerūpestingo laisvalaikio.

Ate. Lauksiu kuo greičiau sugrįžtant!

Kur tu, pavasari?

Aš susitaikiau su tuo, kad tikras pavasaris neprasideda su kalendorine pradžia. Susitaikiau su tuo, kad jo reikia ilgai laukti, kad jis labai vėluoja ir nelepina šiluma. Nu bet, kad šitaip! Naglom akim balandžio viduryj apsnigo mūsų pasodintus ir pumpurus sukrovusius vaismedžius. Sušaldė gandrams kojas. Privertė atsiprašyti žieminės striukės. Ir nežinia ko dabar pats bliauna didelėm lietaus ir krušos ašarom...

Pavasari, kur tu? Su saule. Su sprogstančiais pumpurais. Su žaliuojančia žole. Su žydinčia pieva. Su kurkiančiom varlėm. Su pirmais ridikėliais ir salotom. Su energija augti ir lėkti. Ir visas toks kvepiantis pavasariu.