2017 m. gruodžio 31 d., sekmadienis

Kai metai iškeliauja

Minutė beliko ir tuomet takoskyra. Tarp senų ir naujų. Tarp  buvo ir bus. Tarp vakar ir rytoj. Tarp nespėjau ir padarysiu.
Neslėpsiu, kažkaip pasidaviau tam vajui, tai ką gi pradėsiu nuo naujų metų? Kokie nauji tikslai sau? O gal pagaliau įveiksiu senus pasižadėjimus? Sąrašėlis pildėsi, tik bėda, kad kartu su juo geso ūpas... Ar tikrai reikia tų naujametinių pasižadėjimų? Jokiu būdu nesakau, kad nereikia planuoti. Bet gal nereikia takoskyros? Tegul dabar čia yra šiandien! Šią minutę švęskime Naujų Metų atėjimą. Būkime visur savimi ir džiaukimės gyvenimu.

2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis

Kūčiukai

Pagaliau susikaupiau parašyti mielinių kūčiukų receptą. Kepu juos jau tris metus pagal Beatos tradicinius mielinius kūčiukus. Per tuos tris metus receptą šiek tiek pritaikiau sau, bet esmė nepasikeitė.
Šiemet užmaišiau visas tris normas tešlos. Vaikai jau ūgtelėję tiek, kad patys vyniojo tešlą ir pjaustė kūčiukus. Prikepėm, kad užteko ir patiems, ir seneliams, ir net dovanų:)


Tešlai reikės:
500 g miltų
250 ml pieno
20 g šviežių arba 7-10 g sausų mielių
100 g cukraus
žiupsnelis druskos
2 šaukštai aliejaus
40 g aguonų

Aš naudoju sausas mieles, su jomis man paprasčiau. Truputį, iki kūno temperatūros, pašildau pieną. Šiek tiek pieno sumaišau su sausom mielėm. Likusį pieną išplaku su druska, cukrumi ir aliejumi. Supilu mieles ir viską išmaišau. Įberiu truputį miltų ir sumaišau, kol gaunasi tirštoka, bet neminkoma tešla. Dubenį su tešla uždengiu rankšluosčiu ir leidžiu pusvalandį šiltai pastovėti.
Tuomet supilu likusius miltus, aguonas ir suminkau tešlą. Ji turi pasidaryti minkšta, blizgi ir nelipti prie rankų. Tada vėl uždengiu, statau šiltai ir leidžiu tešlai pakilti 1-1,5 val. Tešlos turi kone padvigubėti. Pakilusią tešlą vėl suminkau, išspaudžiu iš jos orą. Ir jau galima daryti kūčiukus! Gnybiu po nedidelį gabalėlį tešlos, vynioju volelį, pjaustau mažyčiais gabaliukais ir dedu į kepimo popieriumi išklotą skardą.
Orkaitę įkaitinau iki 190 0C, kūčiukus kepu apie 10 min. Kepimo laikas priklauso nuo kūčiukų dydžio, tad žiūriu, kai jie gražiai paruduoja, tuomet ištraukiu.


Kadangi mėgstu minkštus kūčiukus, tai iškepusius atvėsinu ir sudedu į uždarus indus. Jeigu palikčiau atviruose induose, jie sukietėtų. Šie kūčiukai minkščiausi tik išimti iš orkaitės, paskui nors ir laikomi uždaruose induose jie tampa šiek tiek guminiai.



2017 m. gruodžio 27 d., trečiadienis

Meduolių eglutė

Kuomet šventės baigiasi, prisiminti prieššventinius kepinius smagu ir gera:) O pačiam įkarštyje darbo buvo ohoho kalnai. Šiemet visko buvo po tris. Tris normos meduolių, kūčiukų ir vaflių!
Šių metų atradimas - meduolių eglutė. Vaikai savas padarė nedidukes. Manoji žaliaskarė užaugino dešimties vainikų šakas.
Viskas pavyko sklandžiai ir gražiai. Ačiū sesei Rūtai už konditerinius patarimus.


2017 m. gruodžio 25 d., pirmadienis

Su šventėmis!

Be sniego, be šaltuko, pro rūškaną dangų, po Kūčių nakties šypsos Kalėdos! Tegul jos būna pačios jaukiausios šventės, tegul suburia artimuosius, pripildo namus džiugesio, tegul po kiekviena egle išsipildo svajonės!

2017 m. gruodžio 23 d., šeštadienis

Dovana sau

Nedaugžodžiausiu - pasidovanojau sau dovaną. O koks kitas tinkamesnis laikas, jei ne už durų jau laukiančios Kalėdos:)


Dvi lėkštės, dar alsuojančios rudenio lapais, mano pačios padarytos keramikos pamokose. Neslėpsiu, pirmas bandymas nenusisekė, lėkštė skilo po pirmo degimo. Bet antruoju bandymu viskas pavyko taip, kaip ir įsivaizdavau. Lėkštės-padėkliukai. Pilkos. Vietos juose užteks kavos puodeliui ir saldumynui.


2017 m. gruodžio 19 d., antradienis

Mažos pelytės batai

- Mama, aš būsiu pelytė!
Na ka, ėmėmės darbo su pelytės kostiumu. Ganėtinai sklandžiai viską susiorganizavom. Svarbiausia buvo ilgaaa uodegaaa:) O aš dar spėjau nuvelti ir pilkus batukus.




Statistika: 30 dydžio batukams sunaudojau 140 gramų N.Zelandijos karšinio. Padukai tepti lateksu.

2017 m. gruodžio 16 d., šeštadienis

Išgelbėtos Kalėdos

Net ir besiruošiant Kalėdoms nutinka netikėčiausių dalykų...
Kone gruodžio viduryj pasistatėm eglę. Apraizgėm ją girlianda ir papuošėm įvairiausiais žaisliukais. Padžiugino ji mus keleta dienų ir užgeso girlianda:( Ir gražiuoju girliandos prašėm, ir knibinėjom ją visaip, bet švietėsi tamsios Kalėdos... Nupuošti ir vėl per naują papuošti eglę, rodės, misija neįmanoma. Bet kaip gerai, kad turiu tėtį, kad vaikai turi senelį, kuris atvažiavo ir išgelbėjo mūsų Kalėdas! Na, o aš kitiems metams pasižadėjau būtinai nupirkti naują girliandą.

2017 m. gruodžio 3 d., sekmadienis

Pirmasis Advento sekmadienis

Rytas prasidėjo laaabai vėlyvais pusryčiais. Gera su šeima tuo pasimėgauti ir pasidžiaugti. Ant palangės jau kelios dienos savo eilės laukia keturios Advento žvakės. Tad po pusryčių sėdom su vaikais jų puošti.


Truputėlis samanų, kelios dar rudenį rinktos gilės, kankorėžiai nuo savų pušelių. Bet dukrytei pasirodė per tamsu, tad viską nuspalvinom rausvaisiais pipirais. Vaikams čia buvo smagiausia, nes abu smalsiai ragavo, ar ne aštrūs jie:) Kai jau viskas buvo papuošta, sūnus įkūrė pirmąją žvakę. Taip ir prasidėjo mūsų laukimas iki Kalėdų:)

 

2017 m. gruodžio 2 d., šeštadienis

Mažiems delniukams

Mažajai Upei šiandien sueina pirmasis mėnuo! Ir jos pirmoji žiema jau čia pat už lango. O kad nebūtų šalta pažinti pasaulį, išsiunčiau jos mažiems delniukams šiltus vilnos linkėjimus.


Mažos kumštinės pirštinytės. Kad nepasimestų, sujungtos megzta virvute. Ačiū Mezgimo joga už virvutės pamokėlę.                

2017 m. lapkričio 28 d., antradienis

Pilkosios minimalistinės

Dar vienos pilkosios šlepetės sušildyti šlapiam ir šaltam rudeniui. Šį kartą visai minimalistinės, nes užsiprašiusi draugė norėjo paprastų pilkų. Aišku, aš neatsilaikiau bent šiek tiek jų nepapuošusi:)



Statistika: 40 dydžio šlepetėms sunaudojau 200 gr. N.Zelandijos karšinio. Dekoruota vilnos garbanėlėmis.

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Draugystė su keramika

Pamenu, kai būdama vaikas kaime iš šlapio molio kepiau blynus ir mėginau lipdyti kokį nors indą. Tačiau tuo ir pasibaigė mano draugystė su moliu. Kai jau mano vaikams mokykloje atsirado keramikos būrelis, raginau jį lankyti. Bet, matyt, ne vaikams reikėjo, o man vis kirbėjo nuo vaikystės likusi svajonė rimčiau pažinti ir padirbėti su moliu.
Sakoma, tereikia labai labai norėti ir svajonės pildosi. Gal:) Susiklosčius aplinkybėms, man labai panorėjus ir pagaliau pasiryžus, šį rudenį nuėjau į pirmą keramikos užsiėmimą pas Audronę iš Pho ceramics. Kūrybinga ji, rami, įdomi, o svarbiausia visus mano "bijau" ir "nemoku" pavertė realiais molio dirbiniais.


Pirmasis nedrąsus trejetukas: vazelė ir du dubenėliai. Įnoringas tas molis, bet kai jau sukiši rankas, tuomet prasideda tikras malonumas. Viliuosi, kad tai ne paskutiniai mano kūriniai. 

2017 m. lapkričio 13 d., pirmadienis

Pilkosios su debesėliais

Taip jau nutiko, kad iš pačių geriausių mano norų ir pastangų nuvelti 40 dydžio šlepetes, gavosi net 41 dydis! Teko ieškoti, kam iš draugių tiktų tokios kurpaitės:)
Elena, su gimtadieniu! Tegul kojoms niekad nebūna šalta.



Statistika: 41 dydžio šlepetėms sunaudojau 200 gr. N.Zelandijos karšinio. Dekoruota šilko kokonais.

2017 m. lapkričio 11 d., šeštadienis

Pelėdos


Mano palėpėj svečiuojasi jaukūs Pho ceramics darbai. Šįkart dvi mielos pelėdos. Šiemet anei vasara, anei ruduo tikrai nelepina geru oru. Net nežinau, kaip čia pavyko nuvogti gražų laiką miške. Dvi pelėdos jaukiai ir klusniai pozavo man ant rudeniniais lapais nukloto kelmo.


Viena visą laiką pramiegojo, o kita budriai saugojo draugės ramybę ir stebėjo mano fotosesiją:)



2017 m. lapkričio 3 d., penktadienis

Šlepečių džiovinimo ypatumai

Paskutinis rudens mėnuo ir tuomet jau žiema, bent jau kalendorinė tikrai. Ir kaip tą žiemą lengviau išgyventi? Džiugina Kalėdos su dovanomis, pusnys sniego, užšalęs ežeras ir šiltos veltinio šlepetės. Dvi poros jau džiūsta. Puikią vietą atradau prie pečiaus:)

2017 m. spalio 21 d., šeštadienis

Popietės lengvumas

Kvapniai garuojanti mėtų arbata, pro rūškaną dangų prasibrovusi šviesa, jaukiai sušildantis pečius ir nedidukas mezginys - toks mano popietės lengvumas.

2017 m. spalio 15 d., sekmadienis

Prisiderinus prie rudens

Pagaliau po dviejų savaičių aprimo lietus. Išlindusi saulė privertė auksu spindėti rudeniu alsuojančius medžių lapus. Taip ir norėjosi bėgti laukan pasivaikščioti, prisirinkti lapų, kaštonų ir lig valios prisibūti šiame gražiame laike!
Aš žinojau, kad ruduo bus gražus. Nors gal tik akimirką, bet lietus liausis ir viską apgaubs geltona, ruda, oranžinė, raudona, garstyčių spalvos. Lapai šoks ore ir čežės po kojomis. Ir misija išsirinkti patį gražiausią lapą bus neįmanoma:)
Jau kuris laikas oranžinis kaklo papuošimas laukė šio gražaus rudens. Tiesa, jie du, visiškai identiški.




Statistika: kaklo papuošalas 54 cm ilgio, su magnetiniu užsegimu, sunaudojau 9 m virvutės, kurios diametras 5-6 mm.

2017 m. spalio 1 d., sekmadienis

Įpusėjusio rudens akcentai

Saulėtas, šiltas, sausas ir spalvotas ruduo man patinka ne ką mažiau negu vasara! Na, vasara visuomet liks tas metų laikas, kurio nuolat laukiu, bet pasimėgauti kokiu vienu rudens mėnesiu irgi neatsisakysiu:)
O jis jau įpusėjo. Dovanojo šiek tiek saulėtų akimirkų, daug grybų ir jau ėmėsi savo rudeninės akvarelės. Namuose ant palangės pintinėlė gilių. Vakar su dukryte prisirinkom kaštonų. Sūnus pareidamas iš mokyklos atnešė šermukšnių puokštę. Štai kas daro rudenį gražų! Ir mano rankdarbių palepėj keletas rudeninių akcentų.


Tinka dovanai papuošti, namuose prie rudenių lapų puokštės ar tiesiog pasidžiaugti, kai ruduo išeis.


2017 m. rugsėjo 23 d., šeštadienis

Apelsininė laputė

Šį kartą norisi pasidžiaugti Pho ceramics darbu. Mano čia tik fotografija ir smagiai su vaikais surinktos rudeninės gilės:) Apelsininę laputę sukūrė Pho ceramics.
Ieškojau draugei Linai dovanos, o atradau daug gražių keramikinių puodelių, dubenėlių, net vazelių ir labai malonų visų šių grožybių autorės Audronės bendravimą.


Kai laputė atsidūrė mano rankose, neatsilaikiau jos nenufotografavusi. Begalo kruopštus darbas! 



Lina, su gimtadieniu! Tikiuosi pataikiau su lapute:)

2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis

Tarp šaltalankių

Man labai patinka gamtoje atrasti įvairiausių gėrybių savo rankdarbių fotografavimui. Vakar prisirinkau gilių ir jau mačiau, kaip naujuosius batukus tupdysiu tarp jų. Bet gi šįryt bevaikščiojant užmačiau lauke šaltalankių uogas ir neatsispyriau joms.
Švelniai rusvi, meškų sagutėmis puošti batukai jaukiai įsitaisė tarp rudeniu kvepiančių šaltalankių. Kai ruduo įsibegės, batukai šildys mažos mergytės pėdutes.

2017 m. rugsėjo 15 d., penktadienis

Pasiruošimas

Kartais pasiruošimas rankdarbiaut užtrunka ilgiau, nei tikiuosi. Kol kurpalius pasiskolinau, kol vilną susipirkau, tuomet idėją sugeneravau. O svarbiausia, kad ūpo irgi reikėjo sulaukti. 


Ruduo nelepina ir norisi šilto apavo:) Mėginsiu įvekti 40 dydį!

2017 m. rugpjūčio 31 d., ketvirtadienis

Palydėti vasarą

Kad ir kokia šalta ji bebuvo šiemet. Visa sušlapusi nuo lietaus ir supūsta vėjo. Bet buvo VASARA. Nuo mažumės man pats mieliausias metų laikas. Pilnas atostogų kaime, basų pėdų pievoje, ilgų vakarų, žiogų koncertų, nerūpestingo laisvalaikio.
Ate. Lauksiu kuo greičiau sugrįžtant!

2017 m. rugpjūčio 26 d., šeštadienis

Savi svogūnai

Dar vienas mano daržo derlius - svogūnai. Negausiai, bet gi savi ir visai nemaži užaugo.


Lietingą savaitgalį ištaikiau progą nurauti. Beliko padžiovinti ir rudeniui užteks:)