2014 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Kalėdiniai vafliai

Kasmetinis mūsų Kalėdų akcentas - vafliai. Aišku yra daug kitų patiekalų, be kurių neįsivaizduoju žiemos švenčių. Nėra Kūčių be silkės, troškintų kopūstų ar mamos ir sesės paruoštų "grybešnikų". Nėra Kalėdų be meduolių ar anytos kepto kalakuto. O vafliai mūsų naujos šeimos kalėdinis skanėstas:) Vaikai kasmet jų labai laukia. Ir jų laukimas, matyt, prilygsta tam, kaip aš vaiksytėje laukdavau mandarinų per Kalėdas:)
Šiemet už visų skubėjimų ir nespėjimų atrodė, kad nebekepsiu... Skambina man mažoji į darbą ir sako:
- Mamyte, tai kada kepsim vaplius?
Ir negali nekepti, kai grįžus namo keturios akutės spindi iš nekantrumo. Užmaišau tešlą ir perduodu estafetę vyrui - dvi normos vaflių jam jau vieni niekai! O vaikai mikliai padeda susukti kalną kalėdinių lauktuvių seneliams.


Kažkurį kartą nesigavo trapūs vafliai. Klausiu savo gerąjį kaimyną kulinarą, ką daryt? O jis - keisti kiaušinius! Pakeičiau, na ne į stručio, bet kaime nusipirkom naminių vištų kiaušinių. Vafliai sutrapėjo ant šventinio stalo akimirksniu:)

2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Kiškių pėdutėms

Šiemet mano abu vaikai kalėdinėse šventėse buvo kiškiai. Teko vikriai iš peties padirbėti, kad kiškiai neliktų basi ir nesušaltų savų pėdučių:) Visą savaitę vakarais namie veikė mažas vėlimo fabrikėlis. 


Mažoji buvo balta kiškutė. Jos 26 dydžio batukams sunaudojau 100 gramų vilnos.


O brolis pasirinko būti pilku kiškiu. 31 dydžio batams sunaudojau 140 gramų vilnos. Šiek tiek pritrūkau pilkos spalvos, tai vidų išklojau rusva vilna.


Šventės jau praėjo, batukai atlaikė ir toliau džiugina mano kiškius namuose.


2014 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

Sveikinimai skrenda

Kaip kasmet, taip ir šiemet, jau suruošiau pundelį kalėdinių atvirlaiškių. Pirmieji iškeliaus už Atlanto, paskui į Alpes ir galiausiai daugiausia pasklis po Lietuvą. Apima malonus džiaugsmas, kai renkuosi vieną iš savo nuotraukų, siunčiu ją į spaustuvę ir atsiimu jau kalėdinius atvirukus. Šįkart keleta mano nuotraukų atvirlaiškiais pavertė favoritepostcard internetinė atvirlaiškių parduotuvė. Ačiū jiems! 

 

2014 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

Laikas pakuoti dovanas

Mano pirmosios dovanos jau supakuotos. Raudonų, iš vilnos veltų giliukų kompanija jau greitai dovanas palydės į Šveicariją. Negaliu atsidžiaugti,  kad šiemet be vėlavimų spėjau suruošti siuntinį, bet jau mačiau, kad pašte eilės ilgokos...


Pastaruoju metu ne tik dovanų ieškojimas ir rinkimas man smagus užsiėmimas. Su dideliu malonumu ir supakuoju dovanas. Kukli kalėdinė virvutė ir giliukas, o viduj - staigmena:)




2014 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Klumpės dukrytei ir mudviejų mažytė paslaptis

Tik spustelėjo pirmas šaltukas ir dukrytė susirūpino, kad neturi šiltų vilnos šlepečių.
- Neturiu... Vienos per mažos, kitos per didelės... Kada nuvelsi man geras tapkytes? - vis klausinėjo ji manęs ir aš supratau, kad neišsisuksiu:) Su dukryte aptarėm, kokios spalvos bus tapkytės, ir neskubėdama per tris vakarus pagaminau štai tokias klumpes.


Pirmą kartą naudojau dviejų spalvų vilną. Vidus pilkas, o išorė rožinės spalvos, kaip ir norėjo mažoji. Mėginau išgauti pereinamus atspalvius, gal ir pavyko...:) Visą laiką, kol vėliau, procesą akylai prižiūrėjo dukrytė:
- Dar veli?
- Ką darai? Muiluoji?
- Aš ružavos norėjau dryžiukias...bet bus gerai ir taip:)
- Sumažėjo jau tapkytės? Duosi pasimatuoti?
- Jau nuvėlei? Tai ką dabar darai?
Laikas man tikrai neprailgo:) Sunaudojau porai 120 gramų vilnos (čia 26 dydžio pėdutei). O kad mažoji lengvai atskirtų, kuris batukas kuriai kojytei, prisiuvau prie dešinės klumpės mažytę širdelę. Tik mudvi ir žinom, ką ji reiškia:)

2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Laukti

Mažosios laukimas prasidėjo dar spalį, kai mano mintyse ir nuotaikoj dar visai nebuvo nei žiemos, nei sniego, anei Kalėdų. O ji jau pradėjo laukti. Sūnus labiau laukė sniego, nes jau labai pasiilgo žieminio dūkimo lauke. Kiekvienas iš jų laukė savaip...


Ir štai Kalėdos gerokai priartėjo! Dabar jau laukiu ir aš. Ir ne tos konkrečios Kalėdų dienos, bet laukimo meto iki jų. Advento kalendorius ir vainikas, namų puošimas, vaikų šventiniai vaidinimai, sveikinimai, dovanų ruošimas, cinamonu kvepiantys namai, lubas siekianti sidabrinė eglė ir karšto vyno taurė:)
- O meduoliai? - paklausia mažoji bekabinant advento kalendorių.
- Kokie meduoliai? - paklausiu jos ir pagalvoju, negi būsiu pamiršusi broliui į mokyklą nupirkti užkandžių.
- Kalėdiniai gi, turim ir juos iškepti kaip kasmet, - man ji atsako ir apsidžiaugia, kaip gerai, kad priminė tokį svarbų dalyką.
- Žinoma, kepsim ir meduolius!