Aronijų sirupas

Iš vaikystės atkeliavęs aronijų sirupo skonis. Receptas kiek primirštas, bet padėdavau babai suskaičiuoti aronijų uogas ir vyšnių lapus. Kai panorau sirupą pasigaminti pati, teko susirasti receptą, pasisodinti ir aronijas, ir vyšnias:)

 

Produktai:

300 g aronijų uogų

100 vyšnių lapų

1 litras vandens

1 kg cukraus

1 a.š. citrinos rūgšties

 

Į vandenį sudėjau nuplautas ir aronijų uogas be šakelių ir vyšnių lapus. Užvirus viską paviriau apie 20 min. Nukošiau skystį per merliuką, dar išspaudžiau uogas. Į skystį supyliau cukrų, citrinos rūgštį ir pakaitinau, kol ištirpo cukrus. Į paruoštą tarą supilsčiau dar karštą sirupą, gerai užsukau ir palikau atvėsti. Gavosi apie 1,5 litro vyšniomis kvepiančio aronijų sirupo.

Sirupą laikau per žiemą vėsioje vietoje, pvz. rūsyje. Pradarytą stiklainėlį jau reikia laikyti šaldytuve.

 

 

 

Mano pastebėjimai. Kadangi vyšnių lapai pradėjo džiūti ant medžių dar nesunokus aronijų uogoms, tai prisiskyniau gražių lapų ir juos įdėjau į šaldiklį. Kai sunoko uogos, puikiai tiko lapai iš šaldiklio. Beverdant puode uogas sutraiškiau su metaliniu grūstuvu bulvių košei, taip labiau išsiskyrė uogų spalva ir aromatas.

Karamelinis tinginys

Karamelinis tinginys pagal Beatą. Kadangi jau ne vieną kartą išmėgintas, tai receptas šiek tiek pakeistas pagal save:)

Produktai:

200 g sviesto

100 g irisų arba karamelinių saldainių "Karvutė"

1 skardinė saldinto sutirštinto pieno

100 g pieniško šokolado

500 g sausainių

150 g sūdytų kepintų žemės riešutų

100 g juodojo šokolado 

 

Pirmiausia puode tirpinam sviestą. Kol sviestas tirpsta, į jį sudedam pasmulkintus irisus, tinka ir saldainiai "Karvutė". Tuomet supilam vieną skardinę kondensuoto pieno. Galiausiai į puodą sudedame 100 g susmulkinto gabaliukais pieniško šokolado. Masę kaitinam ant silpnos ugnies ir nuolat pamaišom, kad neprisviltų:)

Dideliam dubenyje susismulkinam sausainius. Aš įprastai naudoju nuo vaikystės prilipusius "Gaidelis". Į tą patį dubenį supilam riešutus, permaišom viską ir užpilam karštą karamelinę masę. Viską gerai permaišom ir sudedam į plėvele išklotą bet kokią kepimo formą.

Tinginys keliauja į šaldytuvą pabūti per naktį ar bent kokiom šešiom valndom.

Juodąjį šokoladą naudojau tinginiui papuošti, bet galima apsieiti ir be jo:)

O tortinėje "iškeptas" tinginys puikiai tinka dovanai einant į gimtadieni!

Baravykai pulkaunykai

Pabiro pabiro baravykų pulkais! Vyras sako, mėnulis tinkamas, aš manau, lietus juos pakvietė. Kaip bebūtų, rugsėjis dosnus grybais. Dalinau juos tėvams, tetai, sesei, draugams. Koks azartas ir malonumas grybauti! Atvažiuoji ankstėliau - spėji pirmas į baravykų mūšį:)

Voveraitės karalaitės

Ruduo jau čia, o baravykų kaip nėr, taip nėr. Kiekvieną savaitgalį kursuojam savu miško maršrutu, nes niekada negali žinot, kada tie grybai ims dygti:) Kol grybų pulkaunykas neapsisprendžia, kada jam pasirodyti, tarp samanų kyšo voveraitės karalaitės. Visos sulipo į krepšelį:)

Tortadienis!

Dar vienas tortas ir finito - uždarom gimtadienių sezoną iki kitų metų:) O tryliktą vasarą skaičiuojantį tinginį pagaminom didelį, kad užtektų ir svečiams, ir jų namiškiams lauktuvių.

Tortadienis!

Mūsų šeimyninėj komandoj gimtadieniai persirito jau į antrąją pusę. Liepą minim tėčio gimimo dieną!

Tortadienis!

86 karantino diena. Tiesa, žymiai pralaisvėjusio karantino, kai jau gali susitikti su artimaisiais, draugais, kai tave sveikina gyvai, o ne virtualiai, kai gauni dovanų, kvapnių gėlių ir apkabinimų:) Gimtadienis man yra gėris!

Tortukas - Šokoladainis. Ilgai kepdavau stačiakampėje formoje, bet kai gimtadieniui, tai pasistengiau apvalioj. Žvakučių ir skaičiukų nebus, nes kaip toj Sipavičiaus dainoj - neskaičiuok, kiek metu praėjo:)

Tortadienis!

- O tai koks tortas tau labiau patinka: Tinginys ar Trupininis?

- Perpus, bet šį gimtadienį noriu Trupininio!

Taigi, savo pirmajam jubiliejui dukrytė pasirinko Trupininį tortą. Vaikai auga, o kepiniai visai nesikeičia. Šįsyk jau brolis tarkavo tešlą ir išgelbėjo skardą trupinių nuo degesių fiasko:) Mažoji išpiešė saldaininius skaičiukus. Jau visi 10! O mano paskutinis akcentas buvo obelų žiedai.

Už lango vis dar karantinas. 63 karantino diena. Gerai, kad gimtadienio tortams jo nėra!

Karantininės Velykos

Ir kas galėjo patikėt, kad gyvenime klius karantininės Velykos. Be gausaus šeimos susitikimo, artimųjų ir draugų lankymo. Visa laimė, kad galėjom pavasario šventę švęsti sodyboje gamtoje. Kažkaip atlaikiau šventinius maisto iššūkius ir sekmadienio rytą atriedėjo ant stalo spalvoti margučiai:)

Marginom mudvi su dukryte. Prisirinkom žalumos, svogūnų lukštų ir nėrėm į kūrybą. Šių metų dukrytės pasiūlytas atradimas - samanos. Niekad nepagalvojau, kad tokius gražius kosminius zigzagus išpieš jos!

Šviesių ir sveikų Jums savų Velykų!

Rudens grybai

Vaikai į rudeninį grybavimą keliasi nenoriai. Vyras keliauja iš sportinio intereso. Vienintelė aš valgau grybus. Bet rudenį išlįsti pagrybauti - šeimos tradicija. O man jau smagu, kad vis daugiau grybų pažįsta vaikai. Į krepšelį keliauja gerieji valgomi, o nevalgomi lieka puošti miško.

Čia tik dalis sūnaus rastųjų grybų, bet neatsispyriau jų fotogeniškumui:) Raudonikiai, valgomi, antros kategorijos gražuoliai.

Povelykinės salotos

Kai po Velykų atlieka virtų kiaušinių, o jų atlieka visada, ateina laikas povelykinėms salotoms. Kad maistas nenueitų vėjais ir netektų išmesti, improvizuoju su virtais kiaušiniais. Kaime po Velykų visad būdavo pikantiška mišrainė:) Aš sudėjau į savo nulipdytą dubenėlį šiek tiek lengvesnes salotas.

Produktai:

virti kiaušiniai (aš dėjau putpelių, bet tinka ir vištų)

šaltai rūkytos lašišos filė

pomidorai

avokadas

salotos lapai

mėlynasis svogūnas

Visus produktus (kiekiai iš akies) susmulkinau pagal nuotaiką. Paskaninau sezamo sėklomis ir užpyliau Kretos alyvuogių aliejaus. Skanu ir sotu:)

Pasiruošę gimtadieniui

Suruošiau skanėstų gimtadieniui. Trys porcijos besišypsančių guminukų. Vaikai kantriai laukė, nes būtinai reikėjo trijų spalvų. Juk gimtadienis Lietuvos, tai turi būti geltona, žalia, raudona!

Rudens grybai

Kalendorinis ruduo jau čia! O kad jau nereik šįryt vaikų į mokyklą lydėt, tai išsiruošėm grybaut. Šiemet kaip niekad voveruškų metai. Jau koks trečias kartas pilnas kibiras. Ir sau, ir mamai, ir sesei, ir draugams:)

Dar braškių

Šiai laikais, matyt, nėra baigtinio braškių sezono. Būna jo pikas, apie Jonines, o paskui net ir liepą pasirodo galima jų nusipirkti.

Vaikai išmėgino mano darytus molinius dubenėlius. Pripjausčiau braškių, užsibarstė cukraus, užsipylė pieno ir - štai jums pietūs tokią karštą vasaros dieną!  Sakė braškės buvo skanios, o ir dubenėliai nekiauri:)

Trešnių bumas

Man dėl daugybės dalykų patinka vasara. Ir vienas iš jų - šviežios sezono uogos. Dabar pats trešnių bumas!

Kadangi savam sode pasidarbavo varnėnai (matyt, sodininkai buvo be patirties:), tai tenka uogas pirkti turguje. Man skaniausios tamsios trešnės ir būtinai, kad būtų traškios. Kiek benusipirkčiau, vis negana. O dar kai turiu mažų uogų mėgėjų, jos bematant kažkur dingsta:)

Viliuosi, kad kitąmet uogas skinsim nuo savų medžių.

Vaikystės buterbrodas

Šis patiekalas iš vaikystės, tai ir pavadinimo nedrįsau keisti. Tiksliau pasakius, visai jo nesulietuvinau - buterbrodas su ridikėliais.

Receptukas:

juodos duonos riekė

sviestas

ridikėliai

druska

Man skaniausia tikra juoda duona be jokių priedų. Atsipjauni riekę duonos, tepi sviesto ir dedi apskritimais supjaustytus ridikėlius iš mamos daržo. Pabaigai pabarstai šiek tiek druskos. Štai ir viskas.

 

Šeimoje tik aš viena mėgstu tokį patiekalą. Dukrytė tik papozavo nuotraukai ir visai nesupranta šio skanaus reikalo.

Mano daržo derlius

Pirmąjį savo daržą turėjau dar vaikystėje, kuomet kaime baba leido susikasti kieme žemės plotelį ir jame sėjau pupas:) Kai ūgtelėjau, tuomet gavau visą lysvę už tvarto. Ten jau buvo ir salotų, ir ridikėlių, ir net kardelių užsiaugindavau rugsėjo pirmajai. Neliko babos, neliko ir mano daržo...

O šį pavasarį kažkas stuktelėjo galvon - reikia man daržo! Ir susiorganizavau aš daržą. Vaikai noriai mane palaikė ir padėjo. Ir kur gi nepadėsi, kai puse to daržo patys užsėjo žirniais:)

Iš visko, ką sėjom ir sodinom, liko tik žirniai ir svogūnai. Salotas nuvalgė sraigės, ridikėliai kažkokie išlepę pasitaikė ir visi į žiedus nuėjo, krapus kiškis nugraužė, cukinijos net neišdygo...

Kitąmet tversim daržą ir žirnių sėsim dar daugiau:)

Žemuogienė

Vasara - uogų metas ir vaikams nėra nieko skaniau už žemuogienę. Gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei:)

Receptukas:
žemuogės
pienas
cukrus

Priskintas uogas pasaldinti cukrumi, na kiekvienam pagal skonį. Tuomet užpilti pieno ir žemuogienė jau paruošta. 

Vaikai valgo be nieko. Man iš vaikystės likę, kad močiutė atpjaudavo riekę šviežios juodos duonos, tai taip valgau ir užaugusi:) O pienas būdavo ką tik pamelžtas ir dar šiltas. Mums anūkams reikėdavo tik žemuogių prisiskinti.

Pietums - aukšlės

Senokai berašiau apie maistą. Tad šįkart pietums - aukšlės!

Keliausi ankstų rytą, nes paviliojo per langą tirštutėlis rūkas. Baltas ir tankus, jog visai nesimatė kito ežero kranto. O šiapus krante ant lieptelio žvejojo vyras. Su visa technika nupėdinau į ūkanotą ežerą. Bet šiandien, matyt, buvo ne gerų kadrų, o kibimo rytas:) Gavau meškerę ir su savo minimaliu žinių bagažu apie žvejybą ištraukiau pirmą aukšlę. Paskui dar vieną, dar ir dar... Pagavo azartas. Vyras vos spėjo nuiminėt žuvį ir dėliot slieką. Kol sukilo vaikai, mama jau buvo pakankamai prižvejojus pietums:)

Aukšlė - tai nedidukė karpinių šeimos žuvis. Suaugusi sveria 50 gramų, bet paprastai sugaunama 6-30 gramų žuvytė. Man kažkuo primena stintas, tik nekvepia agurkais:)

Receptukas:

Pirmiausia reikia prižvejot aukšlių. Tuomet jas išdorot. Skutasi lengvai, nes žvyneliai ploni, nedideli ir lengvai iškrinta. Išdorotas aukšles perplauti švariu vandeniu.

Pats paprasčiausias paruošimo būdas - aukšles apibarstyti druska. Jei norit įmantresnio skonio, tai galima užberti sutrinto česnako. Žuvį permaišyti ir po kokio pusvalandžio jau galima kepti. Prieš dedant į keptuvę su įkaitintu aliejumi, žuvį apvolioju miltuose.
Ant iškeptos žuvies puikiai tinka išsispausti citrinos.
Skanaus!