Viržių saugotojai dinozaurai

Jau kuris laikas Pho ceramics studijoje akį džiugina didieji žvėreliai vazonai. Jie tokie pat mieli, kaip ir mažieji žvėreliai, tik savyje talpina daugiau. Šįkart į juos sutupdžiau šilinį viržį ir dailų pilką krūmelį kalocefalą. Viržiai - mano mėgstamiausios rudeninės vazoninės gėlės, o tokiuose vazonuose jos atrodo dar didingiau:)

Daug riešutėlių vilko pilve

Rudenį daug visko sunoksta. Pho ceramics didieji žvėrelių indai puikiai tinka bet kokioms rudenio gėrybėms. Šįkart vilko pilve įsitaisė šviežutėliai lazdyno riešutėliai. Mums šeimoj šviežūs riešutai patys skaniausi. Dar nepametę savo žalių sijonėlių, viduje balti, traškūs ir sultingi. Pririnkau pilną vilką ir surengiau ant lieptelio tikrą puotą!

Dubenėlių trijulė

Dubenėliai nulipdyti jau seniai, kai nebuvo jokio karantino, kai galėjau lankytis pas Audronę ir su jos pagalba kurti tai, ko užsigeisdavo mano vaizduotė:) Trys, nedidukai, skirtingų spalvų, su šiek tiek blizgučio glazūra. Pagaliau susikaupiau juos nufotografuoti ir parodyti.

Tinkami ne tik kiaušiniams, bet viskam, ko norisi ar reikia truputėlio:)

Nešini slyvomis

Vis negaliu atsidžiaugti Audronės padovanotais antilopės ir vienaragio dubenėliais. Jie tokie mieli ir tiek daug visko gali talpinti, panešti ar pasaugoti. Nebetaupau jų progai, mėgaujuos čia ir dabar. O kai aš nesinaudoju, vaikai jau pasiskirstė kuris kurio:)

Dabar pats slyvų sezonas. Nusipirkau tiek, kad užteko jiems abiems!

Lubinuos

Man be galo buvo smagu, kai iš Audronės gavau dovanų šiuos du dubenėlius!

 

Mano išeiginiai indai, nors Audronė sako netaupyt ir naudot kasdien:) Vienaragis ir antilopė. Kaip visada nuo iki skrupulingai sukurti Pho ceramics studijoje.

Galvojau, kur gažiai šiuos žvėrelius paganyti? Ogi pakeliui į sodybą pilna pieva lubinų žydėjimo! Paprašiau sūnų, kad su dviračiu parvežtų ir gavau visą glėbį pačių gražiausių žiedų. Ankstų rytą saulei kylant tupdžiau žvėrelius lubinuos ir džiaugiaus, kokie jie gražūs:)

Suporuoti dovanų

Rodos viskas bėgte gamtoj. Tik ieškojau žydinčių obelų, štai jau pievose užaugusios smilgos viešpatauja. O aš naivuolė dar tikėjausi rasti pienių pūkų. Fotogeniškai juos sutupdyti į dubenėlius. Nė kvapo. Suskubo išskristi kas kur nuo gūsingo vakarų vėjo. Teko ekspromtu interpretuoti ir iš pievinėjimų atsinešti žydinčių kmynų. Irgi fotogeniški:)

Su gimtadieniu, Aiste! Tegul gyenimas neskuba, o pačios gražiausios ir mieliausios akimirkos užsibūna ilgėliau:) Dubenėliai pritaikomi viskam ir bet kam.

Belaukiant Velykų

Aš tikrai nesitikėjau, bet man gavosi apie tai net negalvojant. Retas patyrimas keramikoje, kai viskas eina tarsi sviestu patepta. Kai geras storis, tobula forma, norimas glazūros padengimas. Ir molis klauso. O gal aš jo tiesiog per daug nekankinau? Audronė vis mokina, kad molis nemėgsta būti per daug glotninamas.

Iš viso malonaus patyrimo gimė va toks dailiai subtilus dubenėlis. Kaip tik pasiruošęs ateinančioms Velykoms. Geras jausmas, kai savoj virtuvėj lentynoj pūpso savo rankom nulipdytas dubenėlis:)

Šokoladinis dubenėlis

Nedrąsiai pakavau dar vieną savo keramikos kūrinį dovanų. Ir tas jausmas, kai gauni žinių, jog dovana maloniai nustebino ir patiko, yra lygiai toks pats, kaip dovana džiaugiasi pati gimtadieninkė:) Gera nustebinti, malonu pradžiuginti ir man.

Simona, su tortadieniu! Ir neskaičiuok metų. Linkiu kuo daugiau šypsenų, saldžių šypsenų!

Dubenėliai riešutams

Kai ateina ruduo, mano vaikai mėgsta riešutauti. Ne, patys neina į mišką, bet kai nuperku šiųmetinių riešutų, tai triaukši juos kaip voverės :) O kad lukštenti riešutus būtų ne tik smagu ir skanu, bet patogu ir gražu, daviau savo jau senokai nulipdytus dubenėlius.

Vienas riešutams, kitas kevelams, o viskas, kas išlukštenta, į burną. 

Happy Halloween!

Nesu Helovino šalininkė, bet kai turi vaikų, tai nori nenori išskaptuoji moliūgėlį, perki raganaitės kepurę ir tą vakarą pasiruoši daug saldainių:)

O štai kokius gražuolius moliūgėlius gavau dovanų iš Audronės! Gražiai sutupdžiau juos į Pho ceramics pilkąjį mufloną ir išnešiau į rudenį. Puiki Helovino dekoracija:)

Ir moliūgėliai laimingi, ir dubenėlis išdidus, ir dukrytė patenkinta prisidėjus prie fotografavimo proceso.

Pteranodonas grybauja

Pho ceramics studijoje gali susipažinti su daugybe gyvūnų. Vienas iš jų - prieš milijonus metų gyvenęs skraidantis roplys pteranodonas. Audronė jį prikėlė XXI amžiuje!

Vieną rudenio savaitgalį pasikviečiau jį į svečius. Susiruošėm pasivaikščioti rudenėjančiu mišku ir užtikom grybų. Kiek tilpo pilnas prisikrovė voveruškų, o tuomet išdidžiai ilsėjosi saulės atokaitoje.

  

Ketveriukė

Ekstruderis. Toks, sakyčiau, nemeniškai skambantis žodis. O...bet...tačiau tokio įrankio pagalba keramikoje galima padaryti gražių dalykų. Keramikės Audronės dėka teko tokį įrankį pamatyti, pačiupinėti ir netgi su juo padirbėti. Ačiū už galimybę!

   

Šie keturi dubenėliai gimė padirbėjus su ekstruderiu. Aišku dar prireikė nemažai rankų darbo juos apglostyti ir galutinai išbaigti. Prie galutinio rezultato prisidėjo ir naujoji Audronės glazūra.

Patriotinis dubenėlis

Kuomet kūriau šį blogą, jis buvo užmanytas manoms fotografijoms apie gamtą, gyvenimą, kasdienybę ir žinoma rankdarbius. Praėjus šešiems blogo gyvavimo metams (tikrai negalvojau, kad jis tiek temps:), mani vaikai ūgtelėjo tiek, kad drąsiai galiu pasidžiaugti ir jų pasiekimais!

Šį dubenėlį, tokį tikrą patriotinį, nulipdė mano sūnus. Kaip sako mano keramikos mokytoja Audronė, jis tiksliai žinojo, ko nori, ir jam puikiai pavyko!

Ir vieną dieną dubenėlis iškeliavo sūnaus pradinių klasių mokytojai Vidai dovanų. Džiaugiuosi, kaip vaikai drąsiai kuria ir dovanoja savo kūrinius jų gyvenimą praturtinusiems žmonėms.

Draugystė su keramika

Pamenu, kai būdama vaikas kaime iš šlapio molio kepiau blynus ir mėginau lipdyti kokį nors indą. Tačiau tuo ir pasibaigė mano draugystė su moliu. Kai jau mano vaikams mokykloje atsirado keramikos būrelis, raginau jį lankyti. Bet, matyt, ne vaikams reikėjo, o man vis kirbėjo nuo vaikystės likusi svajonė rimčiau pažinti ir padirbėti su moliu.

Sakoma, tereikia labai labai norėti ir svajonės pildosi. Gal:) Susiklosčius aplinkybėms, man labai panorėjus ir pagaliau pasiryžus, šį rudenį nuėjau į pirmą keramikos užsiėmimą pas Audronę iš Pho ceramics. Kūrybinga ji, rami, įdomi, o svarbiausia visus mano "bijau" ir "nemoku" pavertė realiais molio dirbiniais.

Pirmasis nedrąsus trejetukas: vazelė ir du dubenėliai. Įnoringas tas molis, bet kai jau sukiši rankas, tuomet prasideda tikras malonumas. Viliuosi, kad tai ne paskutiniai mano kūriniai.