Dar braškių

Šiai laikais, matyt, nėra baigtinio braškių sezono. Būna jo pikas, apie Jonines, o paskui net ir liepą pasirodo galima jų nusipirkti.

Vaikai išmėgino mano darytus molinius dubenėlius. Pripjausčiau braškių, užsibarstė cukraus, užsipylė pieno ir - štai jums pietūs tokią karštą vasaros dieną!  Sakė braškės buvo skanios, o ir dubenėliai nekiauri:)

Gimtadienis!

Mūsų šeimoje jis kategoriškiausias gimtadienių klausimu - "nėr čia ką švęsti". Bet likusieji trys ketvirtadaliai gimtadienių laukia. Ir laukia ne tik savų. Tėčio gimtadienis mums taip pat svarbus. Į pajūrį slapta susipakavom žvakutes - pūsim ir švęsim gimtadienį!

Su gimtadieniu!

Mano pieva

Kalendorinis vidurvasaris. Op ir persivertė vasara į antrą pusę. Į tą pusę, kai jau neramu, kad tuoj baigsis karštos dienos, šiltos naktys, basos pėdos, plevėsuojančios suknelės, maudynės be pirties, daug uogų ir gėlėtos pievos. Tiesa, jos šiemet pagreitintai nužydėjo, kai kur net išdžiuvo. Tad nusivėliau vieną pievą sau!

Pagaliau šlepetės sau sau sau! Mano akimis, tokios tikros vasariškos. Kai jau vasara praeis, šildys man kojas ir primins apie ją.

Statistika: 39 dydžio pievinėms šlepetėms naudojau N.Zelandijos karšinį ir šimtą metų savo sandeliuke užmirštą sluoksną:) Karšinį klojau vidun, sluoskną išorėje. Pievą piešiau iš karšinio. Padai tepti lateksu.

O pabaigai "Prieš ir Po" juodo vėlimo:) Tenka netrumpai, kruopščiai ir iš peties padirbėti, kol šlepetės atsiranda ant kojos.

Ketveriukė

Ekstruderis. Toks, sakyčiau, nemeniškai skambantis žodis. O...bet...tačiau tokio įrankio pagalba keramikoje galima padaryti gražių dalykų. Keramikės Audronės dėka teko tokį įrankį pamatyti, pačiupinėti ir netgi su juo padirbėti. Ačiū už galimybę!

   

Šie keturi dubenėliai gimė padirbėjus su ekstruderiu. Aišku dar prireikė nemažai rankų darbo juos apglostyti ir galutinai išbaigti. Prie galutinio rezultato prisidėjo ir naujoji Audronės glazūra.