2015 m. gegužės 25 d., pirmadienis

Karališka bulvių košė

Žiemą kaimas miega. Gyvenimas čia atbunda su pirma pavasario sula. Kai gamta padovanoja dar daugiau šilumos, tėvai čia persikelia gyventi.
Skambinu mamai, sakau, kad atvažiuosim ir jau žinau, kad mūsų lauks karališka bulvių košė iš kaimiškos plytos. Košė tikrai karališka. Dar mano baba tokią gamindavo. Su traškia skania plutele. Svarbiausia, ne per anksti ją pašauti į pečių, nes tuomet sudegs. Bet nereikia ir susivėluoti, nes tuomet nespės apskrusti ir nesusidarys plutelė.
Babai padėdavo senelis, mamai pagelbėja tėtis. Kaip kokia tradicija iš kartos į kartą - košę sumaigo vyrai.


Sumaigytą košę sukrauna į emaliuotus bliūdelius ir pašauna į pečių. Iki pietų toliau vyniojasi gyvenimas kaime, o pečiui kepa kaimiška bulvių košė. Kai pietums jau ištraukiam iš pečiaus - tikra karališka košė! 


Aš jau dabar žinau, kad ši karališkos košės tradicija neišnyks:)

2015 m. gegužės 13 d., trečiadienis

Žalia žalia

Prisiderinusi prie sužaliavusio pavasario. Nauja veltinio sagė draugei dovanų.Rebekka, ich wünsche dir zum Geburtstag von ganzem Herzen alles Beste!


Pamėgau trisluoksnes gėles-sages. Buvo laikas, kai visaip kaip mėginau tuos tris sluoksnius suvelti, kad jie gražiai sukibtų. Dabar, matyt, jau kitas etapas, kuomet kas kartą veldama, vis kitaip formuoju žiedą. Šįkart viduriuko sluoksnį sukarpiau žiedlapiais ir užlenkiau juos į vidų.

2015 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Staigmena

Pernai rudenį su Justina smagiai leidom laiką Belmonto obelyne. Dailiai suapvalėjęs pilvukas puošė ne tik ją, bet, rodos, ir pats ruduo džiaugėsi tokiu derliumi:) Laukimas jau ėjo į pabaigą, o jaukiame namelyje gyveno mergytė. Na, bent jau taip sakė gydytojai. Ir kai gavau žinutę iš Justinos, kad jau sūpuoja sūnų - va čia tai staigmena!


Susipažinkit, Adamui jau penki mėnesiai. Linksmuolis vyrukas, tikras mamyčiukas, labai nemėgsta rengtis ir viską nori paragauti.

 










2015 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Išpikuoti

Šiemet pasakiau sau - jokių pomidorų vazonuose. Gana daržo ant palangės, ne čia jam vieta. O...bet...tačiau...vaikai ir vėl įsiprašė auginti pomidorus. Patys pasėjo, išdaigino, man beliko išpikuoti. Reikėjo būtinai keturių daigų, kad kiekvienas po vieną sau turėtų:) Likusius išdalinom močiutei ir tetai.

 

2015 m. gegužės 1 d., penktadienis

Žiedai

Mano mėgstamiausioje vyno taurėje jaukiai įsitaisė vyšnių žiedai. Ir kodėl gi neužleidus vietos pavasariui!