Jeigu ne šaunioji postcross'erių kompanija, taip ir nebūčiau prisiminusi, kad vakystėj šiek tiek rinkau atvirlaiškius su gyvūnais, o krūvelėj gautų sveikinimų vis tebesaugau senas atvirutes iš kaimo. Pastarosios jau gerokai pageltusios, seniausioji 1957-ų metų rašyta tetai.
Kol kas vis laikausi nuo aplink bujojančios postcrossing'o manijos:) Geriau jau imsiu siuvinėti, bet...visai nejučiom jau turiu nedidukę kruvelę atvirlaiškių - mano maža, bet miela kolekcija.
Patinka senos atvirutės, su gėlėm, vintage stiliaus, turiu mano pažystamų fotografų atviručių, o visai neseniai vieną atvirlaiškį gavau iš Kristinos kelionės po Italiją ir Šveicariją.
Kaip nuostabu! Aš taip pat kolekcionuoju atvirutes su gėlėmis! :)
AtsakytiPanaikinti