Iš
tikrųjų tai turėjo būti nykštukų batukai mano mažiesiems. Ėmiausi juos
velti prieš kokius metus, kai darželyje buvo pats kalėdinių švenčių
įkarštis. Man labai pagelbėjo virtualios Eglės ir Rasos klumpių
vėlimo pamokėlės. Deja, manosios klumpės nesigavo...o dar dvi poras
apsiėmiau velti! Teko staigiai suktis iš situacijos, sugalvoti ir
padaryti kitokį nykštukų apavą. Darželio šventė pavyko, o nepabaigtas
veltinio klumpes nukišau giliai prie vilnos. Bet kažkaip visai netikėtai
po ilgo laiko jas užmatė mažoji, vis klausinėjo, kada bus jai tapkytės,
ir tos nenusisekusios tapkytės badė man akis, visaip kaip lipo ant
sąžinės:) Tad vieną dieną ėmiau ir parodžiau jas velėjų forume, gavau
patarimų ir „damušiau“. Pasirodo didžiąją dalį darbo jau buvau
padariusi, tik klumpių formą reikėjo išformuoti.
Štai dvi poros raudonų veltinukų, na tikrai su didele meile nuvelti mano mažiesiems.
Tik per tuos metus, kol klumpės buvo paslėptos, sūnelio pėda spėjo jas išaugti. Užtat mažoji labai laiminga, nes dabar turi net dvi poras klumpių. Vienos
kaip tik dabar, kitos didelesnės. O kad dukrelė pati skirtų, kuris
batukas ant kurios pėdos – papuošiau juos mažomis širdelėmis. Matyt,
širdelių šventė pametėjo mintį:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą