Kasmetinis mūsų Kalėdų akcentas - vafliai. Aišku yra daug kitų patiekalų, be kurių neįsivaizduoju žiemos švenčių. Nėra Kūčių be silkės, troškintų kopūstų ar mamos ir sesės paruoštų "grybešnikų". Nėra Kalėdų be meduolių ar anytos kepto kalakuto. O vafliai mūsų naujos šeimos kalėdinis skanėstas:) Vaikai kasmet jų labai laukia. Ir jų laukimas, matyt, prilygsta tam, kaip aš vaiksytėje laukdavau mandarinų per Kalėdas:)
Šiemet už visų skubėjimų ir nespėjimų atrodė, kad nebekepsiu... Skambina man mažoji į darbą ir sako:
- Mamyte, tai kada kepsim vaplius?
Ir negali nekepti, kai grįžus namo keturios akutės spindi iš nekantrumo. Užmaišau tešlą ir perduodu estafetę vyrui - dvi normos vaflių jam jau vieni niekai! O vaikai mikliai padeda susukti kalną kalėdinių lauktuvių seneliams.
Kažkurį kartą nesigavo trapūs vafliai. Klausiu savo gerąjį kaimyną kulinarą, ką daryt? O jis - keisti kiaušinius! Pakeičiau, na ne į stručio, bet kaime nusipirkom naminių vištų kiaušinių. Vafliai sutrapėjo ant šventinio stalo akimirksniu:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą