Pernai prieš pat Velykas nusprogo kompas. Netrumpai truko, kol atgavau priėjimą prie visų savo nuotraukų. Po gerų poros savaičių jau nebebuvo įdomu, kokie marginti kiaušiniai puikavosi ant šventinio stalo. Bet kiaušiniai tikrai gavosi spalvoti ir ryškūs! Tad keliu juos į dienos šviesą dabar.
Vaikystėj švęsti Velykų suvažiuodavom į kaimą. Baba per žiemą būdavo pririnkusi maišą svogūnų lūkštų, mama atveždavo dažų ir aš imdavausi malonaus užsiėmimo. Man buvo patikėta, kad svogūnų lukštais apriščiau kiaušinius. Gerai, kad naminės vištos pridėdavo daug kiaušinių, tai vienas kitas mano sudaužytas didelio nuostolio nepridarydavo:)
Kaimo nebeliko, bet gražūs prisiminai gyvi ligi šiol. Tad pernai su savais mažaisiais ėmiausi kiaušinius marginti pati. Su svogūnų lukštais kaip vaikystėj. Gavosi ryškūs, spalvoti ir margi.
Jei kam smalsu - dalinuosi, kaip išmarginti kiaušinius su svogūnų lukštais.
Marginimo procesui prireiks:
baltų vištos kiaušinių (tinka ir rudi, bet balti geriau įgeria dažą)
svogūnų lukštų
acto 9 proc.
dažų
audinio kiaušinių įvyniojimui (aš naudoju ir pėdkelnes)
siūlų
Kiaušinius apie parą laiko palaikau kambario temperatūroje, esu girdėjusi, kad tuomet jie nesutrūksta virdami. Pasiruošiu svogūnų lukštus: dalį labiau pasmulkinu, kitus palieku stambiais gabalais. Kad lukštai geriau priglustų prie kiaušinio, pamerkiu juos į nedidelį kiekį vandens. Kiek leidžia fantazija - apdėlioju kiaušinį su lukštais. Tuomet įvynioju į audinį (nors dažniau naudoju nailonines pėdkelnes, nes man geriau priglunda aplink kiaušinį), apsuku su siūlu. Pasiruošiu puodą vandens su dažais. Pusei litro vandens įpilu vieną valgomąjį šaukštą acto. Kiaušinius iš karto sudedu į paruoštą vandenį ir užstatau virti. Užvirus vandeniui, kiaušinius verdu dar 15 min. Kai kiaušiniai išverda, išimu juos ir sudedu į indą su šaltu vandeniu, leidžiu atvėsti. Tuomet jau su žirklėm prakerpu visus įvyniojimus ir gėriuosi rezultatais:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą