Neįsivaizduoju savo gimtadienio be bijūnų. Vis tie prisiminimai iš vaikystės. Šilti ir taip stipriai kvepiantys babos bijūnais. Kai neliko babos, neliko ir kasmet laukiamų bijūnų puokščių...
Kinai turi patarlę, kad pabaiga visada yra kažko pradžia. Bijūnai man vis dar patinka. Ir aš turiu draugę, kuri žino šią mano silpnybę, ir per gimtadienį padovanoja man bijūnų. Viduje patyliukais aš svajoju apie šias gėles, o Lina kasmet sugeba mane maloniai nustebinti jų žiedais:)
Dievinu puokštes iš bijūnų. + už gražią fotografiją.
AtsakytiPanaikinti