Per žiemą spėju jos pasiilgti. O pavasarį tai būna kaip kažkoks ritualas. Įsidedu juostą ir vaikštinėju po kaimą. Kaskart atrandu naujus vaizdus, užklystu į dar neatrastus kampelius. Fotografuoju iki vėlyvo rudens. Ir didžiausias smagumas prasideda tuomet, kai pamatau nuotraukas.
Šiemet susikaupė net dvi juostos. Tyrinėju vykusius kadrus ir iš lėto, neskubant, po kadrą prisimenu gyvenimą kaime. Parako užteks iki kito pavasario, o tuomet vėl leisiuos į kelionę:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą