Aš susitaikiau su tuo, kad tikras pavasaris neprasideda su kalendorine pradžia. Susitaikiau su tuo, kad jo reikia ilgai laukti, kad jis labai vėluoja ir nelepina šiluma. Nu bet, kad šitaip! Naglom akim balandžio viduryj apsnigo mūsų pasodintus ir pumpurus sukrovusius vaismedžius. Sušaldė gandrams kojas. Privertė atsiprašyti žieminės striukės. Ir nežinia ko dabar pats bliauna didelėm lietaus ir krušos ašarom...
Pavasari, kur tu? Su saule. Su sprogstančiais pumpurais. Su žaliuojančia žole. Su žydinčia pieva. Su kurkiančiom varlėm. Su pirmais ridikėliais ir salotom. Su energija augti ir lėkti. Ir visas toks kvepiantis pavasariu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą