Jau spėjau pasiilgti šilumos. Kaip žinia, šiluma kaulų nelaužo, ir man tai tikrai:) Tas laikas, kai vis dar nešildo, o lauke jau gerokai rudeniškai atvėso, labai prailgsta. Namuose vėl mėgiamas šiltasis dekis, vis dažniau užsikaičiu arbatos, namiškiams reiks atnaujinti vilnonių kojinių garderobą ir...taip mielai prisimenu pečių kaime. Senelis jį pakurdavo visiems dar miegant. Kai prie pečiaus besiliečiančios mano pėdos imdavo šilti, iš lovos pakildavo močiutė. O aš išsivartydavau iš patalų, kai jau visa troba būdavo šiltut šiltutėlė:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą